8.51. Zeruya Shalev „Meilės gyvenimas“


„Meilės gyvenimas“ pasakoja apie Jaarą, kuri sutinka tėvo jaunystės draugą Arję. Vyriškis ją patraukia savo išvaizda, spinduliuojančia pasitikėjimu savimi, jėga. Moteris dėl Arjės apleidžia ją mylintį sutuoktinį, nusistovėjusi tvarka įvairiose gyvenimo srityse ima pamažu griūti, suvaldyti viską tampa vis sunkiau. Kaip ir prieš tai aptarto romano, šio centre – irgi meilė, vėlgi – ne toji gražioji, šviesiausiais epitetais apibūdinama.

Skaitant pradžioje kirbėjo nemenkai abejonė dėl pasakojimo – kai kuriais atžvilgiais jis neatrodė patrauklus. Nesupratau tam tikrų veikėjos pasirinkimų (ypač kai jie vyko pradžioje knygos, kai kuriuos puikiai būčiau įsivaizdavusi kulminacinėje dalyje), erzino sutapimai, dėl kurių kiek priminė muilo operą, tik kur kas geriau parašytą. Tačiau slogi nuotaika, kuria persmelkta visa istorija, skatino nenustoti skaityti ir stebėti, kas bus toliau, kiek toli eis veikėjai ir kaip galiausiai viskas pasisuks. Ir nė nepajutau, kaip kažkuriuo metu jau visiškai buvau įsitraukusi į knygą, kiek galėdama stengiausi skaityti laisvu laiku. Dėl šito matyt ir patį įvertinimą pernelyg daug negalvodama parašiau, nes ilgiau paanalizavusi viską galvoje tikriausiai ir sumažinusi kiek būčiau.

Be galo tamsus romanas, kaip ir apibūdinau keliems žmonėms – visiškos tamsumos jame. Todėl skaitant jausdavau, kaip nejučia minėtoji atmosfera paveikdavo, sukurdama atitinkamą nuotaiką. Bet įkristi į tą juodumą nebuvo blogai, nes šalia jos atsirasdavo ir tam tikri pozityvūs momentai, pavyzdžiui, kai šalia visos jaustos juodumos neapleisdavo ir neprastai parašyto kūrinio skaitymo pojūtis.

Čia sudėtinga rasti veikėją, kuris patiktų. Jaara apie savo gyvenimą galvoja paprastai: santuoka, vaikas, disertacija ir kt., viskas tvarkinga ir be jokių išsišokimų. Tačiau užtenka vos vieno susitikimo su iki tol nepažintu vyriškiu, kad ji prarastų bet kokią valią toliau laikytis savo numatyto plano. Ji tampa visiška bejėge, nuo kito priklausoma moterimi. Arjė, jausdamasis visiškai valdantis padėtį, manipuliuoja ja ir jo jausmais, vietomis atrodo, kad netgi tyčiojasi. Jis drąsiai nesyk pareiškia apie tai, kad jį jau mažai kas bejaudina ir Jaara – ne išimtis, nevengia pasakyti, kad ji gali išeiti kada tik tenorinti, kad jam jos nereikia, jis jos nekvietė ar kt., bet po kiek laiko pats jos ieško, taip sukeldamas veikėjai dviprasmiškus jausmus, kurie ją skatina viltis ir apgaudinėti save, nepaisant daugybės šalutinių faktų, esančių prieš jos akis. Moteris romano eigoje vis dažniau pagalvoja apie tai, kad nei nori su juo būti, nei vykdyti jo norų, bet tuo pačiu suvokia negalinti išsivaduoti, tad vėl susitinka, vaidina, jei tik reikia, kad parodytų tai, ką jis nori matyti. Ji vieną minutę galvoja apie tai, kaip amžinai nori būti su Arje, kitą – jau šlykštisi juo ir mąsto apie grįžimą į ankstesnį gyvenimą. Stebėti jų santykius nelengva. Neleidžianti įprastai gyventi priklausomybė, abiejų iškreiptas meilės sąvokos suvokimas, manipuliacija, veikėjos vidinis pasaulis, jos mintys, vidinė kova ir kilimai aukštyn/žemyn perteikti taip įtikinamai, kad skaitant įsijausti galima taip, kad nė nesvarbu, ar tai fikcija, ar ne – rodos, ir pyktis ima, ir atrodo, kaip viskas absurdiška, nesveika, o tai, kad puslapiams mažėjant kažkokių prošvaisčių nematyti, dar labiau kėlė įdomumą pamatyti, kas galop įvyks finale.

Autorė pasistengia, kad tamsumos nebūtų per mažai: atskleidžiama liūdna Jaaros tėvų istorija, į kurią įpintas tiek Arjė, tiek viršelyje pavaizduota kasa, su kuria susiję keli įsimintini epizodai, pagrindinės veikėjos vaikystė ir paauglystė, kai ji jautėsi tėvų nenorima, kadangi jie vis dar gedėjo jos mirusio brolio, Arjės žmonos situacija. Labai verta paminėti ir įvairias legendas, biblijos ištraukas, kurių ne viena pateikta romane – jos ne tik paįvairina siužetą, padeda atskleisti veikėjų santykius, Jaaros būseną, mintis, bet ir savo turiniu prisideda prie romano niūrios atmosferos.

Gerai parašytas romanas, vietomis gal ne tiek įtikina, kiek norėtųsi, bet visumoje – vertas dėmesio, mėgstantiems tamsią, į žmonių santykius orientuotą literatūrą.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.