8.43. Julian Barnes „Pabaigos jausmas“


„Pabaigos jausmas“, už kurį autorius gavo Booker’io premiją, padalintas į dvi dalis. Pirmojoje pateikta keturių jaunuolių draugystė, o labiausiai koncentruojamasi į Tonį Vebsterį, jo gyvenimą, romantinius santykius. Antrojoje dalyje Tonis vaizduojamas jau senatvėje, gyvenantis ramų gyvenimą, kurį sudrumsčia vieną dieną gautas laiškas. Jis paskatina ne tik susitikti su seniai matytu žmogumi, bet ir prisiminti prieš daugybę metų įvykusius įvykius.

J. Barnes romanas kalba apie prisiminimus, kurie gali būti klaidinantys dėl subjektyvaus suvokimo, kai viską žmogus priima taip, kaip jam pačiam patogiausia, kai bando pateisinti tai, kas buvo įvykę ar tiesiog prisimena pašalines detales, atmesdamas tai, kas galėtų būti svarbiau ir reikalingiau. Neapsieinama ir be praeities klaidų, jų įtakos ateities įvykiams. Apskritai, kas krito į akis nuo pat pradžių – tai, kad autorius geba į tokį glaustą tekstą sudėti ne tik veikėjų gyvenimo įvykius, bet ir prisiliesti prie egzistencinių temų, kurias gvildena tie patys veikėjai. Dėl to pradžioje jau džiaugiausi, kad šįkart bus kur kas geresnė patirtis skaitant J. Barnes nei buvo prieš tai. Tačiau ties antros dalies pradžia visas susidomėjimas krito žemyn gan greitai. Siužetas kažkur pasimetė (ne, knygoje viskas tvarkinga su juo, tik pačiai visai nebesiskaitė,  akys ėjo tekstu ir tiek, visai nejaučiant jokio įdomumo), viena iš veikėjų – Veronika – labai erzino, nors ir Tonis ne pats įdomiausias ir protingiausias personažas, rodės, ne vienoje vietoje buvo galima pasielgti kur kas paprasčiau bei protingiau, pusės problemų ir neaiškių baimių išvengta būtų. Bet tuomet tikriausiai nebūtų apie ką rašyti. Pabaigoje visko pripinta nemažai, kažkiek vėl pasijaučiau įtraukta siužeto, nori nenori pradedi galvoti, kas ir kaip čia, ar nieko nepraleidau anksčiau, kol visi taškai susidėliojo. Nors dramų ir melodramų per daug gavosi gale. O gal tik man norisi kabinėtis.

Galėjo būti ir geriau (arba blogiau). Ir nors kurį laiką vargiai kažką iš J. Barnes dar bandyčiau skaityti, neneigsiu, kad geba jis rašyti, nes kai kuriuos puslapius su pasimėgavimu skaičiau. Deja, tas minėtas visiškai neįtraukęs gabalas romano visgi užsitęsė per ilgai, kad galėčiau dar daugiau gerų žodžių parašyti.

Dar netikėtai radau tik šiais metais pastatytą romano ekranizaciją.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s