8.41. Julian Barnes „Gyvenimo lygmenys“


Julian Barnes knygos ilgai badė akis, bet ne tiek, kad kurią nors atsiversčiau ar perskaityčiau. Užtat atostogoms pasiėmiau iš karto dvi. Pirmoji – „Gyvenimo lygmenys“, kurioje pateikiamos trys istorijos. Pirmojoje pasakojama fotografiją ir oreivystę, o centre atsiduria prancūzų fotografas Nadaras, kuris pirmasis padarė nuotraukas iš oro. Antroji – armijos pulkininko Fredo Barnabio ir prancūzų aktorės Saros Bernar meilės istorija. Trečioji – paties autoriaus išgyvenimai po jo mylimos žmonos mirties. Visas istorijas jungia ta pati mintis: kai sudedami du dalykai, niekada nebuvę kartu, į vieną, pasaulis pasikeičia.

Graži mintis, o dar gražesnė – trečioji dalis, kurioje aprašoma netektis. Ir ji ne tik graži, bet ir atvira, skaudi, liūdna, pilna sakinių, ne tik sakinių, bet ir ištisų pastraipų, kurias norisi užsirašyti, cituoti ir įsiminti. Ir net nesvarbu, kad kol kas neteko nieko panašaus išgyventi. Pajausti, nors mažumėle bandyti suprasti, gėrėtis gebėjimu taip apibūdinti savo savijautą vis vien sugebėjau. Deja, pirmoji ir antroji dalys taip ir liko nė trupučio nepalietusios – nei skaitymo momentu, nei tuomet, kai jau buvau užbaigusi knygą ir galvojau, kad galgi dabar jau įvyks tai, kad galėsiu girti knygą kaip vientisą kūrinį, o ne tik kaip tą, kurioje yra toji gražioji trečioji dalis.

Užtat netyčia vėl pataikiau ant Orfėjo istorijos, kurią beskaitant vėl visos galimos teorijos dėl T. Vaisetos knygos galvoje susimaišė.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s