8.3. Oliver Sacks ,,Vyras, kuris savo žmoną palaikė skrybėle“


vyras-kuris-savo-zmona-palaike-skrybeleOliver Sacks – neurologas ir neuropsichologas, knygoje pasakojantis pacientų, turinčių neurologinių sutrikimų, istorijas. O istorijos – pačios įvairiausios: nuo pacientų, nejaučiančių savo turimų galūnių (ar atvirkščiai – jaučiančių savo amputuotas galūnes) iki prisimenančių savo gyvenimą tik iki tam tikrų metų, užmirštančių per kelias akimirkas tai, kas ką tik vyko, turinčių pačių įvairiausių gebėjimų nepaisant mažo intelekto koeficiento ir kt. Ir, žinoma, viena istorija bus apie knygos pavadinime minimą vyrą. Vieni pasakojimai įtraukė labiau, kiti – mažiau ar apskritai nesudomino. Taip galbūt buvo, kadangi kai kuriuos panašius atvejus jau buvau girdėjusi anksčiau, tad neliko tam tikro atradimo ar nustebimo jausmo, kuris prisidėtų prie didesnio įspūdžio sukėlimo. Pasakojimai ir jų analizės gan skiriasi savo platumu ir įsigilinimu, tad atrodė, kad kai kurios istorijos įdėtos tik dėl didesnio puslapių skaičiaus ir parašytos kiek abstrakčiai bei (todėl atrodo) atmestinai. Nors buvo ir išties neprastai pateiktų atvejų. Autorius rodo savo apsiskaitymą ir gebėjimą į situaciją pažiūrėti iš įvairių pusių, vertinti tiek savo, tiek kolegų pasvarstymus, analizuojant vieną ar kitą atvejį.

Kadangi studijų metais teko ir pačiai kiek pasigilinti į šią sritį, buvo įdomu skaityti vien todėl, kad pažiūrėčiau, kiek dar pamenu apie agnozijas, afazijas ir visa kita. Skaitant kilo dvejopas įspūdis. Viena vertus, ši knyga atrodo parašyta taip, kad įtiktų ir tokiam skaitytojui, kuris neturi nieko bendro su neurologija, tačiau nori pasisemti tam tikrų žinių ar tiesiog patenkinti smalsumą, sužinodamas, kokių sutrikimų esama. Kita vertus, apibūdintam skaitytojui vietomis tekstas gali pasirodyti pilnas neaiškių sąvokų, kadangi toli gražu ne kiekvienas sutrikimas yra paaiškinamas, o ir, galvoju, skaitančiajam visai praverstų nors menkiausi teoriniai pagrindai, susiję su smegenų dalimis ir jų funkcijomis – tuomet tekstas skaitysis kur kas paprasčiau. Be abejo, šiais laikais paaiškinimų trūkumas gali būti puikiai išsprendžiamas kelių mygtukų paspaudimu, bet asmeniškai man labiau patiktų, jei viskas būtų vienoje vietoje.

Tam tikrais aspektais knygos principas panašus į I. D. Yalomo rašomas: pateikiamos istorijos, pacientai, tuomet toji istorija paanalizuojama, pateikiamos išvados, jei žinoma, parašoma, kaip sekėsi tam žmogui ateity. Ir lygiai kaip ir skaitydama I. D. Yalom’ą, taip ir čia man rašymo stilius neatrodo iki galo patrauklus, lyg ir trūksta to ypatingojo ,,kažko“, kuris leistų mėgautis turiniu.

Bet tikiu, kad besidomintiems neurologija, psichiatrija ar tiesiog norintiems sužinoti ,,ko tik nebūna šiame pasaulyje“ ši knyga gali pasirodyti išties verta dėmesio.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s