8.2. Elena Ferrante ,,Nuostabioji draugė“


nuostabiojiXX a. vidurio Italija, vienas iš Neapolio skurdžių kvartalų. Centre – Elena ir Lila, dvi draugės, kurios auga, keičiasi, turi susidurti su pačiais įvairiausiais iššūkiais. Nepaisant to, kad jų draugystė nepastovi, jos nuolat konkuruoja, bėgant metams šių veikėjų tarpusavio ryšys tik stiprėja.

Pasaulinė sensacija. Gerbėjai, besipiktinantys bet kokiu žiniasklaidos mėginimu išsiaiškinti E. Ferrante tapatybę. Skaitytojai, nenorintys, kad ši istorija baigtųsi, nes ji pernelyg gera. Rudens pabaigoje klausydamasi šios knygos pristatymo, neslėpsiu, susidomėjau. Iki tol ničnieko nebuvau girdėjusi apie šią rašytoją ar Neapolietišką sagą, o čia vos per keletą minučių apie jos ypatingumą buvo prisakyta tiek, kad supratau, jog reikės savomis akimis įsitikinti, kuo ypatingas romanas. Ir, be abejo, kirbėjo klausimas: ar tik vėl neliksiu nusivylusi?

Įtikinamai perteikiamas Neapolio kvartalo gyvenimas, pilnas smurto, aistrų, leido greitai susidėlioti galvoje, kokioje aplinkoje gyveno abi mergaitės. Aprašymai gyvi, dinamiški. Istorija pasakojama iš Elenos pusės, tad galima pamatyti, kaip būdama vaikas, vėliau – paauglė, ji vertino ir matė pasaulį, kuriame gyveno. Gąsdinančios istorijos, pirmieji išėjimai už kvartalo ribų, susidūrimai su įtakingais kvartalo gyventojais, besikeičiantys aplinkinių žvilgsniai jai bręstant, santykiai su šeimos nariais, draugais, mokytojais, kaimynais – iš viso to galima susikurti išties aiškų vaizdą bei pajusti aprašomą niūrią, tamsią atmosferą. Na, ir žinoma nereikia pamiršti svarbiausios dalies – pagrindinių veikėjų draugystės. Ir toji draugystė – visai ne tokia, kokia vaizduojama įvairiuose mergaitiškuose/moteriškuose filmuose, kur viskas piešiama rožinėmis spalvomis, vyrauja lipšnumas, pokalbiai iki paryčių, viena kitos skatinimas ir gyrimas ir dar nežinia kas. Lila ir Elena – visiškai skirtingos, net ir aplinkiniams jos atrodė kaip diena ir naktis: Lila – bloga, išsišokėlė, o Elena – pavyzdinga, gera mergaitė. Verčiant puslapius jų draugystė man atrodė vis nesuprantamesnė: amžina konkurencija, ryški Elenos priklausomybė nuo draugės kažkuriuo metu jau ir erzinti ėmė, o ir atrodė, kaip jų pačių tai neišvargina. Bet čia, matyt, veikia pasakymas, kad priešingybės traukia, nes jų ryšys vis stiprėjo, o net ir aplinkybių bei jų pačių pasirinkimų nulemti atitolimai ilgai netrukdavo, negana to, šie atitolimai nė nesijausdavo, nes net ir nebendraujant buvo jaučiama Lilos įtaka Elenai. Bet minėtas susierzinimas, kurį kėlė jų draugystė, toli gražu nėra minusas knygai. Anaiptol, tai man rodo tik autorės gebėjimą įtaigiai rašyti.

Tačiau atsiranda žodis ,,bet“, be kurio jau kurį laiką nebeišsiverčiu, rašydama apie perskaitytas knygas. Skaitydama pradžią po truputį jau supratau, kad greičiausiai tegausiu tik lengvai skaitomą istoriją, kuri bus gan kokybiškai parašyta, bet be kažkokių ypatingų momentų, kurie skatintų perskaičius vis grįžti prie jos ir prisiminti jos turinį. Iš esmės, tokia nuomonė yra ir dabar, jau perskaičius iki galo. Nepaisant visko, kas man patiko ir ką išvardinau ankstesnėje pastraipoje, greitai ėmiau strigti. Pradžioje atrodė, kad dėl lengvo rašymo stiliaus šią knygą apskritai perskaitysiu per kokius du vakarus, tačiau jau po pirmojo vakaro prie jos grįžti ne itin skubėjau, nebuvo kažko, kas skatintų grįžti. Vis laukiau, kol situacija keisis, kol atsiras kažkas, kas sukels norą kiekvieną laisvą minutę prisėsti prie šios knygos ir skaityti (nors čia gal jau bėda ne vien šioje knygoje, bet ir apskritai mano santykiuose su knygomis pastaruoju metu). Istorija man pasirodė ištęsta iki begalybės. Mokykla, mokymasis, kalbos ir monologai apie tai užėmė per daug vietos. Vietomis nervino ir išlendantis vieno ar kito veikėjo naivumas, priimti sprendimai. Ir net suvokdama, kad tai normalu, juk jie – tik vaikai/paaugliai, negalėjau sau įrodyti, kad nėra man čia ko vartyti akis ir galvoti, kada prasidės kažkoks įdomesnis jų gyvenimo etapas, nes tiesiog vienu metu jau pasidarė nuobodu. Tai, kad neradau nė vieno veikėjo, kuris man būtų įdomus, greičiausiai irgi prisidėjo prie to, kad dar nė nebaigus knygos pagalvojau antros dalies greičiausiai nebeskaitysianti, o puslapius verčiau be didelio susidomėjimo. Tiesa, pabaiga visgi suintrigavo, tad bent pavartyti , matyt, paimsiu.

,,Nuostabioji draugė“ verta skaitymo vien dėl to, kad koncentruojamasi ne į kokias nors meilės istorijas, praeities paslaptis ar dar kokią kitą temą, dažną šiuolaikinėje populiariojoje literatūroje, o į dviejų moterų draugystę, prasidėjusią dar vaikystėje bei besikeitusią metams bėgant. O ir, kaip jau minėjau, autorė geba įtikinti, kurti vaizdžius ir įdomius aprašymus, nepalikti skaitytojo abejingo, kai pereinama prie draugių tarpusavio bendravimo. Tačiau visgi knyga nesužavėjo tiek, kiek buvo tikėtasi net atsiribojus nuo pačių pirmųjų išgirstų pagyrų šiam romanui, dėl jausto pernelyg didelio gumos tempimo, atsiradusio nuobodulio bei negebėjimo rasti nors vieno personažo, kurio gyvenimo vingius norėtųsi sekti.

Reklama

3 mintys apie “8.2. Elena Ferrante ,,Nuostabioji draugė“

  1. Visiškai sutinku! Kaip tik dabar skaitau pati. Įsigijau, nes tiek o tiek buvau prisiklausiusi, kokia gera ši Neapolio saga. Pradėjusi skaityti netrukus nusivyliau, kad tiesiog bus mot. romanas ir nieko giliau, maniau, įveiksiu per vakarą, bet dabar va kelinta diena stovi gretimais, o ranka greičiau siekia imt ką nors kitą paskaitinėti, nei kad grįžti prie knygos. Nepaisant visko žadu pabaigti, tačiau lūkesčių visiškai nepateisino… O gaila 😦

  2. Ooo, mano mintys beveik identiškos Tavosioms! Išties nesuprantu, dėl ko daugelis taip alpsta dėl šio kūrinio… Mano supratimu, tai įdomus, bet ne puikus romanas. Džiaugiuosi, kad nepirkau, o skolinausi. 😀

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s