#nebaigtos skaityti Regimantas Dima ,,Bronislovas ir imperatorius“


bronislovasPastaruoju metu nesiseka su skaitymu. Ne dėl įdomu/neįdomu, bet tiesiog nesitiesia ranka prie knygų. Bet vis karts nuo karto pasiimu ką nors paskaityti su ta mintimi, kad gal įtrauks, ir vėl pajusiu, kaip įdomu leisti laiką su knyga. Juk tokios nuotaikos buvo jau ir tuomet, kai ,,Černobylio maldą“ skaičiau – tuomet bandymas pavyko. Šįsyk nebuvo taip sėkminga. Naujausią R. Dimos knygą kantriai skaičiau laukdama, kol kažką ,,pajusiu“, bet beveik pusė puslapių buvo perskaityta, o suvokimas, kad iki galo perskaitytas romanas nebent padidintų šių metų perskaitytų knygų skaičių, bet nepaliktų nieko viduje, paskatino padėti tašką kur kas anksčiau nei tai padarė autorius.

Regimantą Dimą porąsyk girdėjau gyvai, apie jo romaną ,,Vilniaus plovas“ skaičiau nemažai išties kontraversiškų pasisakymų – nuo puikių iki žemiau nei vidutiniškų vertinimų. ,,Bronislovas ir imperatorius“ – antrasis autoriaus romanas, lyg koks savotiškas ,,Vilniaus plovo“ tęsinys (nors drąsiai galima skaityti ir neskaičius pirmojo), nukeliantis į XIX a. pabaigą, kur vyksta lenktynės – kas pirmas užgrobs paskutines laisvas žemes Azijoje. Į jas įsivelia bajoras Bronislovas Grombčevskis, kuris tą daro ganėtinai sėkmingai, o kitiems belieka tik spėlioti, kas sukasi jo galvoje. Žadamas painus ir intrigų kupinas siužetas, kurio centre – būtent minėtasis Bronislovas. Skaitant skaitytojų įspūdžius apie pirmąją knygą, vis užkliūdavo dažno komentaras, kad bendrai viskas tarsi tvarkoj, bet nepatiko intarpai iš šių laikų. Jei jūsų nuomonė panaši, galite drąsiai imti šią knygą, nes šįkart autorius šiuolaikinės linijos atsisakė (neatsakau už antrąją romano pusę).

Pradžia pasirodė gan nebloga, kažkaip jau galvojau, kad knygą taip ir įveiksiu per vieną ar porą laisvadienių, kadangi apimtis nėra didelė. Bet kažkuriuo metu ėmiau strigti. Tekstas slydo pro akis, bet nieko iš jo nepasiėmiau, sudomindavo vienas kitas momentas, bet vis nesuvesdavau visko į kažkokį bendrą potyrį (nerandu kol kas kitų žodžių tam apibūdinti). Visai tikėtina, kad prie to, jog taip ir neįtraukė siužetas, galėjo prisidėti ir pats aprašomas laikotarpis, kuris man niekad nebuvo pernelyg įdomus, o skaitant šį romaną patrauklesniu ir netapo. Skaitant galvoje būdavo tuščia (o skaičiau ir ramiai laisvadienio metu, ir prie gydytojos kabineto durų, ir prekybos centre – žodžiu, išbandžiau įvairias vietas ir visokias aplinkybes), o padėjus knygą noro tęsti kaip ir nelabai būdavo.

Bet matydama į vis dažniau pasirodančius istorinius lietuvių autorių romanus tikiu, kad ir R. Dimai savą skaitytojų ratą gali pavykti surasti (jei dar nesurado).

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s