7.40. Svetlana Aleksijevič ,,Černobylio malda. Ateities kronika“


cernobyliomaldaGrįžtu. Po daugiau nei pusės mėnesio neskaitymo nusprendžiau pasiimti  ,,Černobylio maldą“. Svetlana Aleksijevič – Nobelio premijos laureatė, parašiusi knygą apie žmones, kuriuos vienaip ar kitaip palietė Černobylio katastrofa.

Knygoje pateikiamos tikros žmonių patirtys: jų išgyvenimai, mintys, gyvenimo perskyrimas į du etapus ,,prieš katastrofą“ ir ,,po katastrofos“. Nors ,,Černobylio malda“ – vos 250 puslapių (atsisakius nereikalingo apimties išpūtimo, šis skaičius būtų dar mažesnis), joje telpa daugybės žmonių pasakojimai, kuriuos autorė sugebėjo užrašyti ir apjungti taip, kad skaitant yra lengva įsijausti ir priimti kiekvieno jų istoriją, išgyventi kartu su pasakotojais. Nėra jokio sauso, nuobodaus ir bejausmio publicistikos stiliaus, kurio kažkas greičiausiai tikisi išgirdę, apie ką ši knyga. Skaičiau lyg grožinės literatūros tekstą, tik viskas kur kas skaudžiau, kai suprantu, kad tai, kas rašoma – neišgalvota.

,,Černobylio malda“ – tai ištisas tyrimas to, kas vyko žmonių galvose ir jų aplinkoje po katastrofos. Kalbinami patys įvairiausi žmonės. Vieni iš jų tuomet buvo tik vaikai, kiti planavo kurti šeimą, treti augino šeimas ir ūkininkavo, dar kiti – užėmė tam tikras pareigas valdžioje, buvo mokslininkai, tik neseniai grįžę iš karo jaunuoliai ir taip toliau. Todėl gaunamas išties platus vaizdas, susidarantis iš skirtingų nuomonių. Nors ne kartą buvo klausta, kas dėl visos katastrofos kaltas, autorė į šį klausimą nesigilino, jai svarbiau – žmonių patirtys, susijusios su šiuo įvykiu, kaip jų gyvenimas pasisuko po to. Įdomu buvo skaityti ir apie tai, ką jau žinojau anksčiau, ir tai, kas pirmąsyk girdima, lyginti tų žmonių patirtis ir mintis tarpusavyje, atrasti tam tikrus dėsnius, panašumus žmonių elgesyje, mintyse, įžvelgti kai kuriuos ypatumus, kurie galėtų pasikartoti ir ateity, jei įvyktų panašaus masto katastrofa.

Patiko tai, kad pasakojime nebuvo dirbtinai keliamo gailesčio ar pasibjaurėjimo. Taip, netrūksta išties baisių, šokiruojančių vaizdų, tačiau nėra susitelkiama į juos, tie vaizdai tampa tik neišvengiama istorijos dalimi, šalia visų vidinių išgyvenimų ir poelgių, kurie pasakojami. Ir būtent dėl to, kad autorė neieško sensacijos, o atlieka tik lyg kokios užrašinėtojos vaidmenį, viskas atrodo tik dar įtikinamiau ir realistiškiau.

Emocinga, jautri knyga, suteikianti galimybę pažvelgti į ne taip ir dažnai aptariąmą įvykį. Be abejonės, metų gale aptardama tai, ką skaičiau, paminėsiu ją kaip vieną geriausių.

Reklama

1 mintis apie “7.40. Svetlana Aleksijevič ,,Černobylio malda. Ateities kronika“

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s