7.37. Jen Campbell ,,More Weird Things Customers Say in Bookshops“


moreweirdthingsAutorė dalijasi dialogais, kuriuos teko išgirsti (ir juose dalyvauti pačiai) dirbant knygyno darbuotoja. Taip pat po pirmosios dalies (ji vadinasi Weird Things Customers Say in Bookshops) autorė sulaukė laiškų iš kitų knygynų darbuotojų bei bibliotekininkų, tad kai kuriais jų atsiųstais dialogais irgi nusprendė pasidalinti. Knyga nedidelės apimties, o tekstai pateikti itin paprastai – dialogų ištraukos, be jokio nereikalingo išsiplėtimo.

Lyg kokį anekdotų rinkinį skaityčiau. Tik kad juoktis priversdavo tikrai ne kiekvienas dialogas. Buvo tokių, kurie įstrigo ir prajuokindavo (keletu pasidalinsiu ir čia), tačiau dalis keldavo nuostabą ir tokį keistą jausmą: ar iš tikrųjų gali būti žmonių, kurie taip pasakytų? Nenustebčiau, jei kai kurie dialogai padailinti, kad tik atrodytų labiau beprotiškesni, bet kita vertus tikriausiai nevertėtų gyventi burbule ir galvoti, kad visi žino, rodos, ,,savaime suprantamus“ dalykus (pvz.: kad Šekspyras – rašytojas, o ne personažas), užtenka paskaityti komentarus po įvairiais straipsniais ir tokiu būdu suprasti, kad viskas yra įmanoma. Jau klasika tapę ,,ieškau knygos, bet nepamenu nei autoriaus, nei pavadinimo, tik žinau, kad ji raudonos spalvos“, ,,parekomenduokite, kokią knygą galėčiau padovanoti žmogui, apie kurį nieko nežinau“, su kuriais susiduriu gan dažnai, yra tik gėlytės: šioje knygoje knygynų darbuotojai susiduria su žmonėmis, kurie nori užsiimti knygyne veikla, nesusijusia su knygomis, nori įsigyti Anos Frank dienoraštį su pačios autorės parašu, nori konkrečios knygos, tik kad jos pavadinimas ant viršelio būtų užrašytas kita spalva nei to leidimo, kurį turi knygynas, kuriems nerūpi, kad knygynas uždarytas ir eina čia tiesiog pakalbėti telefonu, kurie po poros savaitės ateina grąžinti knygos, kurie perskaitę knygas jas sudegina ar suvalgo (čia rimtai apie tai rašė), kurie parodo, kaip ,,išmano“ istoriją ir rašytojus (prašo knygų apie III pasaulinį karą ar naujausios Ch. Dickens knygos), kurie ieško knygyne visko, tik ne knygų. Tiesa, bent jau lietuviškuose knygynuose (o tikiu, kad užsienyje tas pats vyrauja) neknyginis asortimentas užima vis didesnę vietą, tad pastarasis dalykas jau vis mažiau stebina.

Gal iš tikrųjų čia ir pavadinta ne ,,funny“, o ,,weird“ dėl to, kad didžioji dalis dialogų ir yra būtent tokie – ne juokingi, o keisti, lyg iš fantastikos srities ir todėl pernelyg nesudominantys, bet priverčiantys susimąstyti, kad gal ir gerai, jog mano kasdienybėje iki tokio lygio keistų pirkėjų ne tiek ir daug būna. O gal mane jau tikriausiai pernelyg sunku nustebinti šioje srityje.

Bet šiaip jau nemanykite, kad tik tokie keisti, nemalonūs pirkėjai ateina į knygynus. Ne, būna puikių, apie kuriuos taip pat būtų galima parašyti ne vieną knygą. Tik tikriausiai galvojama, kad apie tokius ne taip įdomu skaityti.

Gal kada į rankas paklius pirmoji dalis ir įrodys, kad šioje knygoje jau tiesiog buvo išsikvėpta.

Pabaigai – keli dialogai, kurie, pakeitus vieną kitą detalę, ne tokie ir reti knygyne.

screenshot_2016-10-27-18-32-51

screenshot_2016-10-27-19-18-28

screenshot_2016-10-27-19-20-10

screenshot_2016-10-27-19-24-40

screenshot_2016-10-27-19-31-14

screenshot_2016-10-27-19-33-50

screenshot_2016-10-27-19-49-41

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s