7.27. Dave Eggers ,,Ratas”


ratas

Nė nepastebėjau, kaip beveik be interneto gyvenau kone dvi savaites. Per šį laiką savo pasirodymo laukė du atsiliepimai apie knygas. Pirmasis – ,,Ratas”.

Per šį laiką daug neskaitymo dienų skatino ne tik darbas bei nemažai įvykių, vykusių mano gyvenime pastaruoju metu, bet ir jau kuris laikas nebeįtraukiančios tiek, kiek norėtųsi, knygos. Jei tuomet, kai jau buvau pradėjusi skaityti ,,Ratą“, būtų kas nors pasakęs, kad ši knyga bus toji, kuri pažadins iš stingulio, susijusio su knygomis, būčiau tik nusijuokusi. Tačiau nutiko būtent taip – iš pradžių atrodęs kaip nuvilsiantis, vėliau – jokių šansų sudominti nebeturintis romanas, galiausiai tapo įtraukiančia ir nemažai nervintis privertusia istorija.

Pagrindinė veikėja Mėja – jauna moteris, kuriai jos draugė padeda įsidarbinti į geidžiamiausią pasaulyje darbovietę – ,,Ratą“. Tai pasaulinė interneto kompanija Kalifornijoje, kurioje dirba daugiau nei 10 tūkstančių darbuotojų, o jų darbovietė labiau primena miestelį, kuriame yra ne tik patalpos darbui, bet ir bendrabučiai nakvynei ar net nuolatiniam gyvenimui, po darbo vyksta įvairiausi renginiai, yra sporto klubas ir kt. Kol Mėja yra pakerėta ir negali atsistebėti savo sėkme, man beliko tik kraipyti galvą, nes nieko patrauklaus aš tuose aprašymuose neradau, niekas ,,nekabino“. Lygiai kaip ir nežavėjo pats ,,Rato“ (ne knygos, o sistemos) principas – po šiuo pavadinimu slepiasi Jungtinė operacinė sistema, kurioje yra visi vartotojų duomenys: žmonių socialinių tinklų profiliai, mokėjimo sistemos, el. pašto paskyros, slaptažodžiai, internetinė bankininkystė, pomėgiai ir dar daugiau. Jei viskas atrodo painiai, galima tiesiog pagalvoti apie realybę – nemažai ,,Rato“ principų yra jau įgyvendintų. Daug negalvojant, galima įvardinti kad ir socialinius tinklus, kuriuose dalijamasi savo įrašais, reaguojama į kitų ir laukiama, kol kiti sureaguos į tavąjį, jau daug kur nereikia kurti atskiro profilio kiekvienam puslapiui, kuriuo naudojamasi, nes galima prisijungti tuo pačiu. Šis panašumas galbūt galėtų būti šokiruojantis ar toks, kuris apibūdinamas kaip ,,priverčiantis susimąstyti“, bet asmeniškai man šioje knygoje tai nepaliko įspūdžio, nes tai jau nebe nauja, daug pasisakymų internetuose ir savojoje aplinkoje galima rasti šia aktualia tema. Kur kas labiau įspūdį darė smegenų plovimas, įtakos galia ir ribų peržengimas.

Puikiai perteikta, kaip nepastebimai gali keistis mąstymas. Mėja, pradžioje sunkiai priėmusi ,,žaidimo“ taisykles ir kėlusi daug klausimų bei abejojusi kolegų išsakomomis idėjomis, pamažu įsitraukia į ,,Rato“ bendruomenę. Konkurencija, visiškas atsidavimas darbui, nebematymas nieko, kas nėra susiję su ,,Ratu“ – kokia to priežastis? Daugeliu atžvilgiu galima sakyti, kad savivertė – juk Mėja buvo pilka pelytė, dirbusi visiškoje skylėje, negalinti pasigirti jokiu pasiekimu. O čia jos ima klausytis krūva žmonių, jai rodoma, kokia ji svarbi ir kokia jos nuomonė reikšminga (net jei tai atsakymas į klausimą, kuris bus užduotas tūkstančiams), krūvos švilpių, dalijimųsi, šypsenėlių ir kitokių ženklų, kad ją perskaitė/pamatė/išgirdo. O juk dažnai, kai priprantama prie ko nors, norisi to vis daugiau. Šalia savivertės kilimo čia svarbus ir galios pajautimas – tai labai gražiai matoma paskutinių įvykių aprašymuose, kai skaičiau ir galvojau, kiek toli galima eiti? Labai toli… Įstrigo ir romano vieta, kai Mėja dėl to, kad santykiai su artimaisiais pašlijo, kaltina būtent tuos pačius artimuosius ir gailisi, kad jie nesupranta, ką praranda, nepritardami visoms idėjoms. Tai buvo pateikta taip stipriai, kad nė akimirkai nesuabejojau, kad Mėja jau pakliuvo. Tik ar ištrūks?

Kuo toliau, tuo viskas ėmė panašėti į beprotybę. Peržengiamos žmogiškumo ribos, atsisakoma visko, kas buvo svarbu, nes dabar pirmoje vietoje – tik tai, kas vyksta ,,Rate“. Jei pradžia (kuri tęsėsi daugiau nei 100 puslapių) buvo nyki ir nuobodi tiek, kad skaičiau tik tam, kad skaityčiau, bet nejutau jokio malonumo, vėliau kuo toliau, tuo labiau įsitraukiau, vis dažniau ir emociją sukeldavo knyga – neretai tai buvo tiesiog nervinimasis, pyktis, stebėjimasis, o galiausiai – susitaikymas, kad tikriausiai niekas nebenustebins. Beprotybė įsibėgėjo visu pajėgumu. Kažkuriuo metu ėmiau galvoti, kaip puikiai šią beprotybę vizualiai būtų galėjęs perteikti S. Kubrick, vaizdai galvoje būtent šio režisieriaus stiliumi ėmė kurtis vienas po kito skaitant antrąją pusę knygos. Jei pradžioje dar maniau, kad Mėja bus viena iš tų pasaulio gelbėtojų, taisyklių laužytojų, vėliau jau visu tuo ėmiau abejoti – o abejonė skatino kuo greičiau skaityti toliau ir laukti tolesnių veikėjos žingsnių.

Jei tai, kas dėjosi Mėjos galvoje ir kokie įvykiai, susiję su ,,Rato“ ideologija (kitaip ir nepavyksta pavadinti to) vyko aplinkui, buvo įdomu ir įtraukė, visiškai erzino Mėjos santykiai su vyrais. Situacija nesikeitė per visus puspenkto šimto puslapių. Jau geriau autorius būtų apskritai apie tai nieko nerašęs, nes tai, kas pateikiama – prilygo tragedijai. Toks jausmas, kad Mėjos galvoje buvo didžiulė košė vietoj smegenų. Nuoširdžiai nesupratau nei vienų, nei kitų jos turėtų santykių tikslo. Tai netgi nepadėjo labiau atskleisti svarbių personažų charakterių. Net ir romantikos ieškantys žmonės šioje knygoje to neras, nes, jei pradžioje dar kvepėjo kažkokiais jausmais, vėliau jau supratau, kad niekuo čia nekvepia – tai tiesiog beprasmiai, Mėjos bukaprotiškumą parodantys santykiai. Gal aš per stipriai čia, bet tiesiog pikta, kad dėl to bendras įspūdis apie knygą krito. Bent tiek, kad kiti romano aspektai buvo kur kas stipresni ir padėjo kai kada užmiršti minėtus minusus. Apie pabaigą nė nekalbu – tobulas variantas parinktas.

Taigi, jei išlauksit iki ,,lūžio“, nekreipsite dėmesio į Mėjos ,,puikius“ gebėjimus megzti artimus romantinius santykius, gali būti, kad paėmę ,,Ratą“ į rankas perskaitysite gan neprastą knygą. Jei dar tuomet, kai buvo likę maždaug 100 puslapių iki pabaigos, abejojau, kad sakysiu ,,patiko“, dabar abejonių neliko – taip, ji išties turi stiprių momentų ir siužetinių linijų.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s