7.21. Rūta Mataitytė ,,Jos vardas Magija“


rūta mataitytėKetvirtoji autorės knyga, kuri tapo antrąja, kurią perskaičiau. Teigiama, kad ,,Jos vardas Magija“ turi sąsajų su pirmąja jos knyga, tačiau tinkama ir tiems, kurie pirmosios neskaitė. Ir iš tiesų, nepajaučiau, kad būčiau kiek nors nuskriausta. Kaip tik atvirkščiai – užsinorėjau kada nors perskaityti ir pirmąją, kur, kaip suprantu, nuotaika būtų itin panaši.

Nes visų pirma, ,,Jos vardas Magija“ man tapo atmosferos knyga. Ne siužeto, ne intrigos, ne kažkokių labai įdomių charakterių turinčia, o būtent galinti pasigirti puikia atmosfera. Tikiu, kad išgirdus šio romano pavadinimą pirmiausia atsiminsiu būtent ją. Daug sniego, deginančio šalčio, Magijai lakstant basomis per sniegą, vienišas tėvas, išgyvenantis mylimos moters mirtį ir susiduriantis su įvairiomis dilemomis, susijusiomis su dukros auginimu ir priežiūra, bandymas išlaikyti artimą ryšį bei nuolatinė priežiūra, kad Magijai, jo dukrai, nenutiktų tas pats, kas jos mamai Linai. Ir sniegas. Taip, jau minėjau, bet jis šioje knygoje man kažkoks magiškas. Ir ne tik man, bet ir patiems pagrindiniams personažams.

Kova su aplinkinių nuomonėmis, noras išlikti savimi, išlaikyti santykius su mylimu žmogumi, brendimas ir su juo susiję pokyčiai, tėvo baimės, nuogąstavimai, laimės sekundės, daug melancholijos, liūdesio ir prisiminimų, negalėjimas susitaikyti su mylimosios mirtimi nei po metų, nei po kelerių. Laiko prabėga šioje knygoje nemažai, neretai nė nesijaučia tai, kol autorė nepateikia kokios užuominos, vos vieno sakinio ar kelių žodžių, kurie nurodydavo, kad prabėgo ne vieneri metai nuo prieš tai aprašytos situacijos. Nedaug pokalbių, paprastumas, kartais gal pernelyg saldu, švelnu ir naivu, tačiau tokia jau yra ,,Jos vardas Magija“. ,,Gunda“ irgi panaši buvo, tiesa, ji daug šviesesnė nei ką tik perskaitytoji.

Prie siužeto, jei tik norėtųsi, galima kabinėtis. Man gal labiausiai įtarimą keliantis šios knygos aspektas – rašytoja rašo apie vyrą, jo jausmus, mintis, elgesį. Kažkaip iš karto norėtųsi pamatyti, kaip gavęs tokį siužetą dialogus ir monologus kurtų rašytojas vyras. Galbūt tai stereotipiškas mąstymas, bet man atrodo, kad rašyti priešingos lyties asmeniu yra itin nelengva, tik pavieniams rašytojams gali pavykti tai perteikti realistiškai. Bet čia jau žodį vertėtų perduoti skaitytojams vyrams, kurie tiksliau galėtų pasakyti, kaip jie įsivaizduoja, kiek autorė ,,pataikė“. O taip pat vietomis norėjosi, kad būtų daugiau išplėtota, daugiau pasakyta, pavaizduota. Paradoksalu, bet buvo ir tokių vietų, kai kaip tik norėjosi jas išbraukti, praleisti.

Žaviuosi autoriais, kurie geba įtikinamai perteikti atmosferą ir ja apkrėsti skaitantįjį. Tikiuosi, kad tai toli gražu ne paskutinė autorės knyga ir sulig kiekviena ji dar labiau tobulės.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s