7.8. Sigitas Parulskis ,,Be teisės sugrįžti“


bet teisės sugrįžtiNorėjau paskaityti poezijos. Pirmiausia pasiėmiau A. Nykos – Niliūno rinktinę, bet po 50 psl taip ir nekilo ranka prie jos grįžti. Ėmiau būtent jį, nes karts nuo karto internete netyčia pamatau jo minčių ar eilių, kurios man patinka. Tačiau knygos įveikti nesugebėjau. Tuomet sugalvojau, kad reikia išpildyti savo pernai metų po knygų mugės atsiradusį norą perskaityti S. Parulskio eilėraščių knygą. Ir pasiryžau bet kokiu atveju perskaityti ją nuo pradžios iki pabaigos.

,,Be teisės sugrįžti“ – tai eilėraščiai iš rinkinių „Iš ilgesio visa tai“, „Mirusiųjų“, „Mortui sepult sint“, „Pagyvenusio vyro pagundos“, atskiri tekstai iš rinktinės „Marmurinis šuo“ ir keletas naujų eilėraščių. Taigi, po truputį paragavau skirtingais laikotarpiais autoriaus rašytos poezijos. Paliko gerą įspūdį knygos formatas, apipavidalinimas. Turinys – irgi neprastas, geresnis už daugelį mokykloje skaitytų eilių. Jaučiama S. Parulskio stilistika, yra tragikomiškų, ironiškų, buitiškų fragmentų. Kai kuriais norėjosi pasidalinti ir su kitais.

Tik štai galutinai suvokiau, kad eilėraščiai – ne mano žanras. Perskaityti kokį vieną per savaitę ar mėnesį – galiu, galbūt net ir entuziazmas dar kokį nors surasti būtų, bet imti į rankas rinktinę ir skaityti eilėraštį po eilėraščio nepavyksta, mintys nuklysta kitur, eilutės nyksta akyse. Taip buvo tiek su šia, tiek su anksčiau minėta nebaigta Nykos – Niliūno knyga, lygiai taip pat ir anksčiau būdavo, kai skaitydavau poeziją.

Bet bent jau pabandžiau.

                            Valymas

moteris valosi makiažą, atidžiai
pašlakstydama vatelę
skysčiu, kvepiančiu mirtina nuodėme
ir paskutiniu bučiniu
paskui eina miegoti, pasikeitusi.
sapnai minkšti ir
šviesūs kaip vatelė, kvepiantys
obuoliais ir rasota žole

Vyras įeina
į jos valdas, bijodamas paliesti
draudžiamą ir
būti paverstas varle, žiurke
ar driežu
kilnoja buteliukus, teptukus,
tūteles, po truputį nervindamasis, jausdamas
kylantį apmaudą – kur, kur jis, kur
tas skudurėlis ar skystis
skirtas valyti sąmonei

ji, kodėl ji kiekvieną vakarą
gali vienu brūkštelėjimu nusivalyti
veidą, o man
o kaip gi aš
ir aš norėčiau nusivalyti, nusigremžti
pradėti kiekvieną dieną iš pradžių
kur po velnių, kur
su kuo nuvalyti tai, kas esu

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s