Vilniaus knygų mugė 2016 m. Penktadienis


Spaudos akreditacija ir knygų mugės tema
Spaudos akreditacija ir knygų mugės tema

Šiais metais sulaukiau labai malonaus pasiūlymo – galimybę mugėje visas keturias dienas lankytis su spaudos akreditacija, kurią matote kairėje (ir, aišku, nemokamai). Prisipažinsiu, pradžioje net pasimečiau (nes nesijaučiu spaudos atstove), bet, be abejo, tuoj pat ir apsidžiaugiau. Taigi, sulauksite įspūdžių ne tik iš šiandienos (penktadienio), bet ir iš rytojaus. Dėl sekmadienio nepažadu, nes bijau, kad energijos gali nebelikti sukiotis tarp krūvos žmonių.

Kadangi naudojuosi viešojo transporto paslaugomis, per purvus, kurių nuotraukas teko matyti soc. tinkle, braidyti neteko, purvų nuo batų ir kelnių (o neabejotinai būčiau jas išsipurvinus) gramdymo irgi išvengiau. Tad susigadinti nuotaikos vos atvykus nereikėjo.

Litexpo rūmuose buvau maždaug apie 10.30 h. Žmonių žymiai mažiau nei pernai knygų mugės metu šeštadienio rytą, bet jų vis tiek daugiau nei tikėčiausi pamatyti penktadienio dieną. Tiesa, matyti, kad nemažą dalį žmonių, ypač pirmoje dienos pusėje, sudarė moksleiviai, kai kurie – didelėmis grupėmis, tikriausiai pasirinkę knygų mugę kaip ekskursijos dalį. Laikui bėgant žmonių darėsi vis daugiau, ir aš, tiesą pasakius, svarsčiau, kaip pernai šeštadienio minią iškenčiau, kai šiandien ir toji penktadieninė man atrodė jau gerokai varginanti.

Kuklūs pirkiniai
Kuklūs pirkiniai

Pirmiausia apsilankiau senuosiuose rūmuose, kur įrengta muzikos salė bei bukinistų pasažas. Muzikos salėje domino tik vienos kūrėjos atvirukai (deja, 2 eurai už vieną man pasirodė brangoka, tad taip ir neįsigijau), todėl plačiau komentuoti to, kas ten buvo, negaliu. Bet įsivaizduoju, kad lietuviškos muzikos mylėtojai ten tikrai turi ką veikti ir ko klausyti. Galbūt tik pamąsčiau, kad pati salė galėtų būti kiek didesnė, nes koncertų metu, vargu, ar sutilpo / sutilps visi norintys. Bukinistų pasaže galvojau rasianti kokią vertą dėmesio knygą (ar kelias), bet niekas nesudomino (ar tiesiog kaina nebuvo patraukli).

Tuomet perėjau į naujuosius rūmus, kur ir praleidau likusią dienos dalį. Iš tikrųjų bijojau prieš važiuodama, kad ištuštinsiu piniginę, bet čia manęs laukė siurprizas. Visai netikėtai sau pačiai, ganėtinai vangiai vaikščiojau, kai kur sustodama pavartyti vieną ar kitą knygą, bet nesusigundydama jos pirkti, o tik padėdama į galvoje esantį stalčiuką ,,kada nors perskaityti“. Kiek skaičiau, daug kas skundžiasi knygų kainomis, bet man atrodo, kad kasmet šie skundai vyksta. Taip, knygos brangios, ypač naujos, gražios ir populiarios. Tiesa, kai kurios knygos, apie kurias pernai mugėje daug šnekėta, šiemet jau su nubrauktomis kainomis.

Dar prieš eidama į knygų mugę spontaniškai sugalvojau, kad noriu kurios nors paskutiniu metu itin linksniuojamo Michel Houellebecq knygos. Tad šį punktą įvykdžiau ir įsigijau ,,Žemėlapis ir teritorija“. Taip pat porą knygų nugriebiau susigundžiusi akcija ,,2 už 3 eurus“ Versus aureus leidykloje, kur įsigijau V. Woolf ,,Į švyturį“ (jau seniai norėjau šios rašytojos ką nors perskaityti, tai bus proga) bei S. Oksanen ,,Kai dingo balandžiai“. Na, ir dar įsigijau porą atvirukų iš Prancūziško knygyno.

Iš tokių norų, kur norėjau, bet pilna kaina pirkti neviliojo, buvo pora knygų – naujausioji S. Parulskio knyga bei M. Houellebecq ,,Pasidavimas“.

Šiandien apsilankiau keturiuose renginiuose, tad papasakosiu, kas iš kiekvieno įstrigo.

20160226_165003 Leonido Donskio ir Tomo Venclovos knygos ,,Optimizmo paieškos pesimizmo amžiuje: Rytų Europos nuojautos ir pranašystės“ pristatymas. Dalyvavo autoriai. Leidykla: Versus aureus. Įdomiausias renginys iš tų, kuriuose šiandien sudalyvavau. L. Donskis tikriausiai sugebėtų bet kokią knygą ir temą padaryti patraukią ir įdomią, o T. Venclovo iškalba taip pat paliko itin gerą įspūdį. Autoriai kalbėjo apie tai, kad gyvename pesimizmo amžiuje, pilname įvairiausių apokaliptinių pranašysčių, gąsdinimų, jau nekalbant apie žiniasklaidą, kurioje pagrinde – vien nusikaltimai, nelaimės ir pan. Taip pat kalbėta apie parduodamą baimę, buvo vardijamos optimistų rūšys (pvz.: strateginis optimistas teigia, kad ,,viskas bus gerai, tik nežinau, kada“). Prisimintos dvi ateitį pranašavusios knygos – A. Huxley ,,Puikus naujas pasaulis“ bei G. Orwello ,,1984″. Autorių nuomone, mūsų pasaulis šiuo metu labiau kaip tas, kurį vaizdavo A. Huxley, o ne G. Orwell. Jaučiasi autorių erudicija, todėl 45 minutės pralėkė labai greitai, o žiūrovai, kurių buvo pilna salė, negailėjo plojimų.

,,Pica pica Press“ leidykla: nauji lietuvių literatūros vertimai anglų kalba. Dalyvavo E. Novickas, A. Žilinskienė, D. Cidzikaitė. Leidyklos: Pica Pica Press, Aukso žuvys. Buvo smalsu išgirsti apie tai, kokie lietuvių autorių kūriniai verčiami į užsienio kalbas, tad nuėjau į pristatymą, kuris nebuvo populiarus, nes dalyvavo gal tik 10 – 15 žmonių, o ir iš jų koks trečdalis – vertėjai, verčiantys kūrinius į anglų kalbą. Beje, ,,Pica Pica Press“ yra leidykla, įkurta E. Novickas, kuri gyvena Čikagoje bei yra išvertusi ne vieną lietuvių knygą į anglų kalbą. Ji su kitais dalyviais bendravo per ,,Skype“. ,,Pica pica Press“ kol kas yra išleidusi vieną knygą – Petro Cvirkos ,,Frank Kruk“, bet per šiuos metus dar turėtų išleisti keletą kitų. Leidyklos įkūrėjos planuose – J. Kunčino ,,Tūla“, R. Gavelio ,,Sun–Tzu gyvenimas šventame Vilniaus mieste“, Katiliškio ,,Miškais ateina ruduo“ bei R. Gavelio ,,Vilniaus pokeris“ (pakartotinis leidimas, nes knyga jau buvo išleista keletu tiražų). Buvo paliesta tema apie tai, kaip sudėtinga į užsienio kalbas versti lietuvių kūrinius, kadangi sunkumų sukelia leidyklos, kuri sutiktų išleisti knygą, paieškos, taip pat itin didelė pasiūla (teigė, kad per metus JAV būna išleista ~1 mln kūrinių). Dar vienas įdomus faktas: tiek JAV, tiek Didžiojoje Britanijoje verstinė literatūra sudaro vos 3% visų išleidžiamų kūrinių. Tikriausiai suvokiate, kaip sudėtinga sudominti knyga tiek, kad ji pakliūtų į tuos kelis procentus. Tiesa, kad ir pamažu, bet jaučiamas pokytis: kad ir lėtai, bet Didžiojoje Britanijoje verstinių knygų skaičius jau didėja, artėjama ,,net“ prie 4%. Žinoma, finansavimas irgi skurdokas. Buvo paminėtos ir sėkmę užsienyje pasiekusios knygos. Jurgos Ivanauskaitės ,,Ragana ir lietus“ Vokietijoje patyrė nemažą sėkmę, autorė buvo kalbinta ir per televiziją, ir straipsnių apie ją buvo rašyta, leidėjai tęsė bendradarbiavimą ir išleido dar keletą autorės knygų (bendradarbiavimas baigėsi autorei mirus), tai atidarė autorei duris į kitas šalis. Saulius Tomas Kondrotas, Icchokas Meras, R. Gavelio ,,Vilniaus pokeris“ – dar keli pavyzdžiai. Vokietijoje pasirodžiusi yra D. Grinkevičiūtės ,,Lietuviai prie Laptevų jūros“, kurios jau yra išleistas trečias tiražas, o leidėjai norėtų dar šios autorės kūrinių. Užsiminta apie Kęstutį Kasparavičių, kurio knygos jau išverstos į 26 kalbas, o greitu metu net septyni jo kūriniai pasirodys ir dar vienoje šalyje – Kinijoje. Labai smagu dėl tokio pripažinimo. Pačioje pabaigoje vienas iš žiūrovų paklausė leidyklos įkūrėjos, ar ateity numatoma leisti verstinės lietuvių poezijos, ar tai atrodo kaip beviltiškas dalykas JAV kontekste? E. Novickas atsakė, kad taip, tikriausiai beviltiška, bet kodėl ne. Apibendrinus, šis renginys buvo įdomus tuo, kad šia tema pernelyg nesidomėjau, galbūt net leido kiek kitu kampu pažiūrėti į situaciją, kaip ir kodėl viena ar kita knyga pasiekia užsienį.

Lankstinukai ir įsigyti atvirukai
Lankstinukai ir įsigyti atvirukai

Paskaita apie rašymą: ,,Autorius ieško personažų“. Dalyvavo tinklaraščio ,,Grafomanija“ kūrėja S. Bernotaitė. Leidykla: Išmintis. Kodėl ji pristatoma kaip tinklaraštininkė, nors yra ne vieną knygą išleidusi, tiesą sakant nežinau. Kadangi prieš tai buvęs renginys kiek užtruko, atėjus pas S. Bernotaitę vos įtilpau, bet kantriai išstovėjau kone iki pabaigos. Beje, atkreipiau dėmesį, kaip skyrėsi auditorija nuo prieš tai buvusių. Šioje daugiausiai vyravo jaunimas. Aišku, nemaža dalis iš jų – rašantys ir kuriantys. Pradėjusi nuo to, kad, kaip vieni svarsto, kas buvo pirmiau – višta ar kiaušinis, perėjo prie to, kad kalbant apie literatūrą svarstoma, kas pirmiau atsiranda – siužetas ar personažai. Autorė kalbėjo, kad jai lengviau pirma sukurti personažus, o tik tada siužetą. Ji pasakojo, kaip kuria personažus savo knygoms, iš kur galima semtis idėjų, kokios rašytojus dominančios sritys. Kalbėjo apie kasdienybėje sutinkamus žmones, jų įtaką personažų kūrimui, netgi ieškojimą aplinkoje savo personažų prototipų, minėjo psichologijos išmanymo svarbą (pati autorė labiausiai domisi C. Jungu), personažų panašumų į kokį gyvūną, daiktą ar reiškinį paiešką. Į pabaigą buvo pereita ir prie herojų ir antiherojų, moteris rašytojas. Su humoru, įdomiai ir nesudėtingai, išlaikydama gan artimą ir lygiavertį kontaktą su žiūrovais S. Bernotaitė parodė, kad toji krūva žmonių susirinko ne be reikalo, o ateity vertėtų ir didesnę salę skirti panašioms temoms.

Regimanto Dimos knygos ,,Vilniaus plovas“ pristatymas. Dalyvauja autorius, J. Ludavičienė, E. Parulskis. Leidykla: tyto alba. Nors jau buvau girdėjusi šiokį tokį trumpą knygos pristatymą anksčiau, bet užsinorėjau dar paklausyti, galgi pagaliau įtikins, kad reiktų perskaityti šią knygą. Pristatymo metu buvo aptarta tai, ką jau teko girdėti iki tol, t.y., kada žmogus rašytojas (kai viena knyga išleista), o kada jau autorius (kai viena knyga jau išleista ir išplitusi bei rašoma antroji), kas yra vyriškas vyras (čia prisiminiau pernai knygų mugės metu toje pačioje salėje apie moteris samprotavusį J. Melniką). R. Dima savo romaną apibūdino kaip vyrišką ir žiaurų bei paminėjo, kad vienas tęsinys tikrai bus, o trečioji dalis irgi visai svarstoma. Na, ir aišku, kalbėjo apie meilę Vilniui, nes paminėjo, kad aplankęs yra daugiau nei 40 šalių, o Vilnius jam vis vien vienas gražiausių miestų išlikęs. Tik nemaloniai nuteikė, kad pirmoje renginio dalyje moderatorė su E. Parulskiu dažnai tarpusavyje šnibždėjosi, autoriui atsakant į jos užduotus klausimus. Vėliau paaiškėjo, kodėl tie šnabždesiai kilo, bet tai vis vien nebuvo gražu iš jų pusės.

Buvau numačiusi nueiti į dar bent vieną renginį, bet supratau, kad jėgų ne tiek daug likę, tad, kad nedingtų entuziazmas grįžti ryt, reikėjo sukti namų link.

Tad tokia buvo pirmoji mano diena bei antroji oficiali knygų mugės diena.

Reklama

4 mintys apie “Vilniaus knygų mugė 2016 m. Penktadienis

    • Kaip supratau, pradžioje kilo tarpusavyje diskusijos, nes E. Parulskis reiškė savo nepasitenkinimą (aišku, nepiktai), kad moderatorė užduodavo klausimus, kuriuos jis buvo pasiruošęs užduoti autoriui, ir todėl jam jau sunkiau buvo įsiterpti į pokalbį. Bet ar sukosi tie šnabždesiai tik apie tai, nežinia.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s