7.7. Sigitas Parulskis ,,Tamsa ir partneriai“


tamsaMan patinka sutapimai. O šįsyk jų buvo nemažai. Tą dieną, kai pasiėmiau šią knygą iš bibliotekos, buvau ir garsiojoje Šarūno Saukos parodoje ,,Žmogus su Saukos veidu“, kur viename iš paveikslų pavaizduotas pats Sigitas Parulskis. Tos pačios dienos vakarą sužinojau, kad tądien buvo ir autoriaus gimtadienis. Ar ne pakankamai ženklų, kad laukia kažkas vertingo?

Po ,,Sraigė su beisbolo lazda“, kurią skaičiau gan senokai, prie S. Parulskio kūrybos taip ir nebuvau grįžusi. Netraukė manęs jo buitiškos situacijos, grubokai reiškiamos mintys. Tiesa, pernai po knygų mugės buvau įsinorėjusi perskaityti ką nors iš jo eilėraščių (šį norą įvykdyti planuoju jau greitai), bet taip ir neprisiruošiau. Būtent ,,Tamsa ir partneriai“ mano rankose atsidūrė po to, kai perskaičiau sudominusį Ką skaityti? atsiliepimą, o dar ir savoje aplinkoje esantis žmogus, kuris S. Parulskio kūrybą giria, šiai knygai taip pat negailėjo liaupsių. Tad, kad ir įtariai žiūrėdama, bet dar tą pačią dieną, paskatinta minėtų sutapimų, pradėjau ją skaityti. Ir netrukus supratau, kad po šios knygos nesustosiu ir ieškosiu kitų autoriaus darbų.

Iš pastarųjų keleto savaičių diskusijų internetinėje erdvėje galima suprasti, koks jautrus yra lietuvių dalyvavimo žydų naikinime klausimas. Todėl tikiu, kad prieš keletą metų pasirodžiusi ,,Tamsa ir partneriai“ taip pat gali kelti dvejopus jausmus, nes minėtoji tema yra plėtojama ir šiame romane. Nors manęs pačios ši tema netrikdė.

,,… man reikalinga mirties poezija, o ne dvesiančių gyvulių agonija. Trykštančių smegenų poezija, iš akiduobių iššokusių akių obuolių poezija, išsipūtusių, pūvančių, dvokiančių žarnų poezija. Tokia yra tikroji mirties poezija.“

Būtent tokią poeziją pagrindinis veikėjas Vincentas turi fiksuoti. Iki tol fotografiją turėjęs kaip pomėgį, dabar jis priverstas fotografuoti mirtį tam, kad galėtų gyventi. Dar šalia to yra jo meilė žydei. Dar yra daug klausimų apie karą, gyvenimą, mirtį, meilę. Kaip ir galima tikėtis iš autoriaus bei kaip jau galite įsivaizduoti iš pirmosios pastraipos, viskas pateikiama atvirai, galbūt kai kam pasirodys vietomis ir šlykštu, nemalonu, purvina. Bet tai ir suteikia tikroviškumo. Kam romantizuoti tai, kur grožio paprasčiausiai net ir negali būti?

,,Netekęs drabužių individas praranda ir dalį pasitikėjimo, ypač jeigu jis yra kitų, apsirengusių žmonių akivaizdoje. Taigi, jeigu norite įgyti pranašumą, nurenkite priešininką, atimkite iš jo galimybę slėptis – ir tai jau kalba ne tik apie drabužius. Atimkite iš jo šeimą, viltį, ateitį, maistą ir taip toliau – svarbiausia, kad jis nebeturėtų už ko slėptis. Tada jūs jį nugalėsite.“

Knyga niūri, nepasakyčiau, kad greitai skaitoma. Rašymo stilius visai nekliuvo, anaiptol, kaip tik skaitydama jaučiau malonumą būtent dėl paties teksto, kuriam netrūksta poetiškumo, spalvų, dinamikos, įvairiausių palyginimų. Yra ir tragikomiškų situacijų, ryškūs personažų paveikslai, ypač pagrindinio veikėjo, kurio vidinę būseną pažinti galima išties neblogai. Nustebinęs ir nuo pat pradžių įtraukęs bei iki galo išlaikęs susidomėjimą romanas.

Tik kitąkart pasimokysiu ir vienu metu nepradėsiu kelių tos pačios tematikos knygų, nes jaučiu, kad truputį kišo koją tai, kad esu pradėjusi ir E. M. Remarko knygą, nes kai po ilgesnės pertraukos grįždavau prie knygos, prireikdavo šiek tiek laiko, kol atsirinkdavau koks kurios knygos siužetas.

Reklama

2 mintys apie “7.7. Sigitas Parulskis ,,Tamsa ir partneriai“

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s