6.60. Saulius Šaltenis ,,Proza“


46Iš tikrųjų, tai norėjau pagaliau perskaityti ,,Riešutų duoną“, apie kurią visi tiek kalba, o dar ir ekranizaciją giria. O kadangi šiame leidime (kaip ir kituose rastuose) buvo ne vien tik šis kūrinys (būtent ,,Prozoje“ – dar viena apysaka ,,Duokiškis“ bei kelios novelės), perskaičiau ir juos.

Tai viena tų knygų, apie kurias norisi trumpai parašyti vien todėl, kad neturiu ką pasakyti. Ne, knyga nėra visiškai bloga: kai kurie epizodai išliks dar kurį laiką atminty, bet bendrai tai buvo nuobodoka, dar ir nusivyliau, perskaičiusi ,,Riešutų duoną“ – vyliausi, kad patiks, juk tiek rekomendacijų gavau ir iš žmonių, kurie mane, rodos, pažįsta, o galiausiai likau nieko nepešusi. Kūrinių temos gan standartinės, tradiciškos mūsų dažnam autoriui, nieko išsiskiriančio, ko nors, kas įstrigtų, neradau. Tiesa, rašymo stilius pasirodė panašus, kokį ir ,,Žydų karalaitės dienoraštyje“ radau, tad atrodo, kad autorius metams bėgant išlaiko savąjį braižą.

Na, bent jau nebematysiu išplėstų akių, kai kas nors paklausęs, ar skaičiau ,,Riešutų duoną“, išgirs nebe neigiamą atsakymą. Filmą dėl bendro išprusimo irgi, spėju, vertėtų pamatyti.

Ekranizacija

1978-aisiais sukurtas A. Žebriūno režisuotas filmas ,,Riešutų duona“ įvardijamas kaip pirmoji lietuvių tragikomedija. Jame vaidmenis atliko tokie aktoriai kaip Algirdas Latėnas, Saulius Sipaitis, Doloresa Kazragytė, Elvyra Piškinaitė, Antanas Šurna ir kiti.

Reklama

4 mintys apie “6.60. Saulius Šaltenis ,,Proza“

  1. O man padarė didelį įspūdį “Riešutų duona“, pirmiausia pamačiau filmą, tada Keistuolių teatro spektaklį, galiausiai perskaičiau pačią apysaką. Tiesa, ji šiek tiek skiriasi nuo filmo ir spektaklio. Sunku pasakyti, kaip vertinčiau ją, jei prieš tai nieko nebūčiau matęs, bet šiaip ar taip, joje pajutau tą pačią gerą energiją 🙂

    • Atmosferą tokios nedidelės apimties kūrinyje autoriui išties neprastą ir savitą pavyko sukurti, lyg ir planavau tą paminėti aprašydama, bet kažkaip ir užmiršau.
      O ,,kas būtų, jeigu“, tai tikrai sunku pasakyti, bet šiuo atveju, atrodo, visos aplinkybės susidėliojo palankiai – paliktas geras įspūdis, o tas ir svarbiausia. 🙂

  2. O man kaip tik patiko riešutų duona. Tačiau skaičiau, kai buvau 10 klasėj. Gaila, kad ir suvokimas visai kitoks buvo nei kad dabar. Nežinau, kodėl bet perskaityčiau dar kartą Riešutų duona. Gal todėl, nes ši knyga primena man dar paauglystę. Kaip yra taip. Šaunu, kad skaitai 😉

    • Prajuokino ta komentaro dalis, kur rašei ,,Gaila, kad ir suvokimas visai kitoks buvo…“ 😀 (matyt todėl, kad pačiai nesvetimas toks vertinimas, prisiminus save praeity). Mokykloje S. Šaltenio kūrinių nenagrinėjom, nors kažkur lyg ir buvo minėtas prie rekomenduotinų. Kas žino, gal prieš tuos 4-6 metus irgi kitaip būčiau žiūrėjusi į tą pačią ,,Riešutų duoną“. O gal ir ne, nes mokykloje kažkaip lietuvių kūryba nelabai žavėjausi (nors kelios išimtys buvo), tik po to ėmiau ,,atrasti“ lietuvių rašytojus.
      Smagu, kad turi tokių kūrinių, kurie su kažkuo siejasi / kažką primena. Man kai kurias anksčiau skaitytas knygas norėtųsi darsyk perskaityti, bet iš kitos pusės kyla mintis, kad galiu sugadinti pirmąjį įspūdį, nes yra tikimybė, kad knyga nebeatrodys tokia verta dėmesio kaip tuomet, kai skaičiau pirmąsyk. Kita vertus, nepabandžius ir nebus aišku, ar nuomonė keistųsi ir jei taip, tai kaip.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s