6.43. Woititz Janet Geringer ,,Suaugę alkoholikų vaikai“


suaugęŠios knygos autorė – viena pirmųjų, tyrusių suaugusiuosius, kurių nors vienas iš tėvų buvo alkoholikas. Kaip rašoma anotacijoje, ši knyga tinkama ne tik būtent tokioje šeimoje augusiems. Kažko naudingo atrasti gali ir tie, kurie užaugo konfliktiškose šeimose, taip pat ir patys tėvai, kurie arba patys turi minėtą priklausomybę, arba gyvena su tokiu sutuoktiniu. Galvoju, kad ši knyga gali būti įdomi ir tiems, kurie nebuvo tokiose situacijose, nes apsišviesti gali būti naudinga (juk gali būti, kad kas nors iš draugų, kolegų darbe, o gal ir gyvenimo partneris kilęs būtent iš tokios aplinkos) ar tiesiog gali prisidėti prie nuomonės apie alkoholikų šeimas ir galimas pasekmes vaikams (ar net vaikų vaikams) formavimosi.

Nedidelio formato ir apimties knygoje medžiaga pateikiama glaustai, bet tuo pačiu nevengiama daugelio teiginių įrodyti realiais pavyzdžiais iš autorės vestų konsultacijų. Svarbu tai, kad autorė ne tik aprašo, kokios savybės yra būdingos suaugusiems alkoholikų vaikams, kokios tų savybių formavimosi priežastys galėtų būti bei kaip pasireiškia kasdieniniame gyvenime, tačiau ir pasiūlo išeičių, kaip gerinti gyvenimo kokybę, keisti save, kad išvardintos savybės netrukdytų tolesniam gyvenimui. Žinoma, sakyti, kad užtenka perskaityti knygą ir alkoholikų vaikų požiūris į save pasikeis, negalima. Bet įsivaizduoju, kad ji gali būti neprasta priemonė susimąstyti, kas galėjo lemti vieną ar kitą savybę, su kuria nelengva gyventi, bei ko galima būtų imtis, kad ši savybė kuo mažiau trukdytų.

Jei turinys pateisino lūkesčius, kliuvo rašymo stilius. Suprantu, kad kreipimasis ,,tu“ galėjo būti naudojamas tam, kad sukurtų asmeniškesnį kontaktą su skaitančiuoju, skambėtų įtikinamiau, tačiau buvo momentų, kai tai kliudė, kadangi nesyk jautėsi tarsi primygtinis kišimas, kad tu tikrai turi būtent tokią savybę. Manau, kad tikimybė, jog kiekvienas tokią vaikystę, kuri aprašoma, turėjęs žmogus turės visas minėtas savybes, yra itin maža. Todėl vietomis trūko tokių, rodos, visai menkų korekcijų kaip ,,tu gali būti toks ar anoks“. Nes ,,tu esi toks ir anoks“ skamba pernelyg stipriai ir lyg neginčijama tiesa, dėl ko galbūt vienas kitas žmogus pagalvos, kad jis tikriausiai iš tiesų yra būtent toks, tik to nepastebėjo, kas greičiausiai neprisidės prie didėjančio pasitikėjimo savimi. Taip pat, nežinau, ar tai vertimo kaltė, ar autorės, bet vietomis trūko perėjimo, kai staigiai buvo kreipiamasi nuo tiesiog alkoholikų vaikų iki žmonių, kurie turi šią priklausomybę. Ir pastarasis dalykas kiek erzino.

Dar tikriausiai reiktų paminėti, kad tai nėra šiaip popsinė knyga. Šią knygą rekomenduoja paskaityti ir per terapijas, ir per būtent tokiems žmonėms skirtus anoniminius susirinkimus.

Reklama

1 mintis apie “6.43. Woititz Janet Geringer ,,Suaugę alkoholikų vaikai“

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s