Įspūdžiai iš „Tyto albos“ lietuvių autorių 2015 – 2016 m. rudens ir žiemos knygų kolekcijos pristatymo


Kol įspūdžiai dar švieži, norėtųsi papasakoti apie tradicija jau tapusią „Tyto albos“ spaudos konferenciją, kurioje turėjau galimybę apsilankyti antrąsyk. Šiais metais pristatytos devynios knygos: Regimanto Dimos „Bronislovas ir imperatorius“, Viktoro Gerulaičio „Virgilijus Noreika: „Ir kur benueičiau“, Kristinos Gudonytės „Jie grįžta per pilnatį“, Antano Guogos „20 sekundžių drąsos“, Danutės Kalinauskaitės „Skersvėjų namai“, Elvyros Kučinskaitės „Įskaudinta meilė. Skyrybos: išgyventi ir kilti“, Vido Poškaus „Nedingęs Vilnius: miesto akupunktūros“, Sauliaus Šaltenio „Žydų karalaitės dienoraštis“ bei Mikalojaus Povilo Vilučio „Meno ieškojimas“ .

Per mažiau nei pusantros valandos aprėpti tiek knygų ir pakalbinti kiekvieną autorių tiek, kad sudomintų ir patrauktų dėmesį – nelengvas uždavinys. Tačiau įdomu tai, kad į vieną vietą surinkti įvairaus žanro kūriniai, o tai bendram renginiui suteikia tam tikros dinamikos. Ir, nors kitaip nei pernai, šiemet diskusijos tarp autorių vyko vangiai, renginiui pasibaigus mintys dar sukosi apie kai kuriuos autorius. Iki šiol nieko nesu skaičiusi nei Kristinos Gudonytės, nei Sauliaus Šaltenio (taip, netgi „Riešutų duona“ neskaityta, nors šių metų skaitymo planuose jau kurį laiką ji yra), tačiau po jų pristatymo užsinorėjau tiek pristatytų knygų, tiek ir seniau leistos jų kūrybos. Iš tų kelių minučių apie K. Gudonytę susidariau įspūdį kaip apie šiltą žmogų. Ji teigė, kad jaučiasi jauna, ir juokavo, kad tik tuomet, kai labai susikaupia, elgiasi beveik kaip suaugusi. Tuo tarpu Sauliaus Šaltenio, kuris buvo pristatytas kaip trumpo romano virtuozas, kalboje labiausiai įsiminė žodžiai, kad jis yra labai patenkintas „Žydų karalaitės dienoraščiu“ ir skatina ją skaityti. Ir tikiu, kad ateity pati įvertinsiu šį jo kūrinį. Galiausiai, Mikalojus Povilas Vilutis, kurį pirmąsyk išvydau pernai metų „Tyto albos“ spaudos konferencijoje ir kuriam vis tenka kalbėti paskutiniam (man su pavarde iš Ž raidės tai be galo pažįstama), negali nežavėti nuoširdumu ir tiesumu: teigė rašantis paprastiems žmonėms, o ne eruditams ar labai išprususiems, stengiantis pateikti mintis suprantamais, aiškiais sakiniais ir rašantis tol, kol pats ima suprasti, ką rašo. Dar minėjo, jog jam patinka, kad jį skaito jaunimas. Ir ne tik skaito, bet ir teigiamai vertina.

Iš kitų knygų pristatymų taip pat yra keletas nuotrupų, kurias norisi paminėti. Regimantas Dima, kurio „Vilniaus plovo“ pirmasis tiražas, anot leidyklos vadovės Lolitos Varanavičienės, jau eina į pabaigą, pristatė knygą, kuri vėlgi bus istorinė. Tačiau jos dar teks palaukti iki pavasario. Su Viktoru Gerulaičiu apie knygą kalbėjo ir pats objektas – Virgilijus Noreika. Tarp visų biografinių knygų, įsivaizduoju, kad ši turėtų būti vertesnė vien jau tuo, kad žmogus per savo gyvenimą pasiekė labai daug ir todėl yra ką papasakoti, iš ko pasisemti galbūt įkvėpimo, svajonės siekimo ar tiesiog sužinoti apie žmogų, kuris kelis dešimtmečius garsina Lietuvos vardą visame pasaulyje. O Virgilijui Noreikai, kuriam šį mėnesį sueis 80 metų, norėtųsi palinkėti sveikatos. Kitas žmogus, į kurį krypo nemažai dėmesio, buvo Antanas Guoga, kuris apskritai nustebino mane tuo, kad rašo knygą. Aišku, ten jis dalinsis savo patirtimi, o jo kalboje buvo daug frazių, kurios, viena vertus, skamba kaip tos, kurių vertėtų klausyti (apie tikėjimą savo jėgomis, kad būtent tai prisideda prie sėkmės), kita vertus, kaip ištraukta iš eilinių motyvacinių knygų. Galbūt iš tokių stipresnių minčių buvo toji, kad sėkmingam galima būti nebūtinai versle, bet ir kitoje veikloje. Ir autorius žada, kad knyga tikrai bus įdomi – kažin, ar kada ją atsiversiu, bet tikiu, kad jo sėkmės istoriją norintys sužinoti skaitytojai knyga ir susidomės. Danutės Kalinauskaitės knygos pristatymo metu buvo išsakyta mintis, kad tai, jog sugebama sutilpti į mažą formą (novelę), nėra blogas dalykas – tam pritariu ir kažką panašaus man rodos jau esu išsakiusi. Kad ir kaip mėgstu romanus ir retai į rankas imu trumpesnio žanro kūrinius, visad žaviuosi žmonėmis, mokančiais papasakoti istoriją glaustai ir neprarandant esmės, kurią norėta pasakyti. Čia pat buvo ir iškeltas klausimas, kodėl žmonės nebeskaito, o šis klausimas kilo iš tiražų palyginimo: prieš kelis dešimtmečius išpirkdavo ir 7000 knygų tiražą, o šiais laikais ir 1000 – 1500 parduoti neretai yra sudėtinga. Na, ir pabaigai Vido Poškaus paaiškinimas, kad jo knygoje Vilnius aprašomas kaip žmogus. Tad galėtų išeiti ir kita knyga – jei žvelgtų į Vilnių kaip į ką nors kitą, pavyzdžiui, reiškinį.

Prisiklausius tokios gausos visokiausių minčių ir įvairiomis temomis (vien jau atsakymai į keletui autorių užduotą klausimą, kaip įsivaizduoja Lietuvą po 10-ies metų, skambėjo skirtingai ir iš įvairių pusių apmąstyti) belieka atsigauti ir pažiūrėti, kas iš to liks po dienos, dviejų, savaitės. Ir laukti kitos progos pabūti tarp autorių, taip trumpam pabėgant iš realaus gyvenimo.

Advertisements

2 thoughts on “Įspūdžiai iš „Tyto albos“ lietuvių autorių 2015 – 2016 m. rudens ir žiemos knygų kolekcijos pristatymo

  1. Nuoširdžiai rekomenduoju Danutės Kalinauskaitės “Niekada nežinai” – tai labai stipri knyga ir retai rašanti autorė, todėl tikriausiai labiausiai laukiu jos knygos pasirodant iš Tavo išvarytų autorių. Nebijok jos novelės susijusios ir galima aprėpti kaip novelių romaną, kur temos prasitęsia įvairiomis formomis, bet taip artima, kad buvo tiesiog atradimas. 🙂

    • Prisipažinsiu, Kalinauskaitės pavardę pirmąsyk išgirdau gavusi kvietimą į šį renginį. Ir iš karto po to išgirdau nemažai pagyrų šiai autorei. Tad ačiū už rekomendaciją, kuria ateity, manau, pasinaudosiu 🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s