6.40. Undinė Radzevičiūtė „180“


radzeviciute_180_72maxAntroji iš eilės Undinės Radzevičiūtės perskaityta knyga tapo ir paskutine, kurios nebuvau skaičiusi. Bet tikiu, kad ateity bus dar ne viena šios autorės knyga išleista.

,,180″ apibūdinamas kaip intelektualus trileris apie Vinstoną bei jo gyvenimą, kuris vis sukasi 180° kampu. Vienu momentu jis džiaugiasi naujomis idėjomis ir įvykiais, kitu jau atsiduria vos ne mirties akivaizdoje.

Romanas turi tris skyrius: B, A, C. Taip ir siužetas sudėliotas, kad vidurinis skyrius (A) pasakoja anksčiausius įvykius, pirmasis – B – vėlesnius, o C – vėliausius. Taigi iš esmės galima pasirinkti, ar norite sužinoti visą istoriją nuosekliai, ar taip, kaip parašyta. Asmeniškai aš siūlyčiau rinktis antrąjį variantą, nes tuomet juk dar įdomiau – kyla intriga dėl to, kas vyko anksčiau ir apskritai, kas čia vyksta ir kodėl. Ir tuomet pamažu dėliotis visus taškus ant i.

„Laukiantis ir vėluojantis laiką jaučia visiškai skirtingai.
Laukiantį laikas dusina.
Ir siutina.
Vėluojančiam laikas duria.
Visur.“

Autorė lieka ištikima savo rašymo stiliui ir naujausioje knygoje, tad ji tinkama tiek norint tęsti pažintį su autorės kūryba, tiek šią pažintį pradėti. Kitaip nei prieš tai skaitytoje ,,Baden Badeno nebus”, šioje ir vėl mėgavausi humoru, įžvalgumu ir ironija, kurios visoje Vinstono (pravarde Čerčilis) istorijoje netrūksta.

„Dideliame mieste turbūt mirties nesijaučia, o čia visi visus stebi ir tik ir laukia: kas kitas.
Po to sako: kokia nelaimė netikėta.

Pradžioje daug kas kėlė klausimų, gal dėl to kiek lėčiau ir skaičiau (dargi šalia to – apskritai noro imti į rankas bet kokią knygą nebuvimas), bet kai antroje dalyje ėmiau gauti atsakymus į rūpimus klausimus, o ir aplinkui vyraujanti tyla, kurios pastaruoju metu jaučiu nemažą trūkumą, leido įsitraukti tiek, kad nesinorėtų knygos paleisti iki paskutinio puslapio, skaitymas irgi pagreitėjo, o ir skaitymo malonumas atsirado.

Kiekvienas veikėjas įdomus, o kas svarbiausia, nė vieno – simpatiško. Visi atrodo lengvai išprotėję ir įtartini, o ypač – pagrindinis personažas Vinstonas. O juk pačiuožę veikėjai neretai būna daug įdomesni nei tie, kurie vaizduojami kaip didžiausi teisuoliai ir galintys pasiaukoti, kad tik pasaulis būtų gražesnis. Čia kitų gerovė vargu ar kurį nors iš jų domina – kur kas svarbesnės savanaudiškos paskatos (net jei tai tik būtinybė kažką pasakyti vien tam, kad išvengtų smerkiančių žvilgsnių ar kalbų).

„Tiesą sakant, nieko nėra baisiau, nei galvoti, kad kažkas mėgaujasi visais gyvenimo malonumais, kai tu ir kiti aplinkui tik kenčia.
Tokiomis akimirkomis kyla minčių pasidomėti, kiek kainuoja samdomas žudikas.
Iš kokios Rusijos.
Jei jau samdyti žudiką, tai tikrai ne iš čia.“

Patiko tai, kaip gilinamasi į veikėjo mintis. Jos – atviros, nenudailintos ir pilnos tokių idėjų ir pasvarstymų, kurių apstu tikriausiai daugelio iš mūsų galvose, tačiau tuojau pat nustumiamos į šalį. Pasiknaisiojimas po tamsiąsias vidaus kerteles, o ypač, kai visa tai persismelkę skania ironija, tampa įdomiu potyriu.

Pabaiga, neslėpsiu, nustebino. Bet tuomet pagalvojau – juk ne veltui ir anotacija tokia. Apie gyvenimą, kuris nenuspėjamas, nes niekada nežinai, kada būsi aukštumoje, o kada niekur nesimatys nė menkiausios šviesos tunelio gale.

Taigi, visumoje ši knyga pasirodė nepalyginamai geresnė už prieš tai skaitytą Baden Badeno nebusir paliko labai gerą įspūdį.

Pabaigai pridedu citatą, kuri bene labiausiai įsiminė:

„Liekna kaštoninė gražuolė. Moteris tokiame mieste turi būti graži, ir jokių kompromisų.
Tik tada ji čia gali jaustis laiminga.
O negražioms du keliai – sėdėti namie ir verkti arba išvažiuoti į sostinę ir ten pasislėpti tarp tūkstančių tokių pačių kaip jos.“

Reklama

5 mintys apie “6.40. Undinė Radzevičiūtė „180“

  1. Oi geras, dabar kaip noriu paskaityti! Baden badenas mėtėsi po akimis dešimtmečiais, kol vieną dieną tiesiog nebeliko ką skaityt ir… nerealiai patiko. Ko visiškai nesitikėjai! Labai koncentruota žodžių galia! Vos ne kiekvieną sakinį galima kelti kaip atskirą Paulo Coelho frazes į Facebook’ą. Tik stilius, žinoma, kitoks 😉 Oi, kaip noriu perskaityti dar vieną kūrinį. Ypač jei dar geresnis.

    • Taip, U. Radzevičiūtės mintis cituoti galima vos ne ištisais puslapiais. ,,180″ būtų neprastas pasirinkimas antrajam kūriniui vien dėl kitokio žanro nei ,,Baden Badeno nebus”. Pati dar rekomenduočiau ir ar tik ne ryškiausią jos knygą – ,,Žuvys ir drakonai”.

  2. Iš viso jau penkios knygos yra. Drakonai ir Baden Badenas buvo metų knygos rinkimuose, bet nesunku išlikti beveik nepastebėtam, kai šalia tokios išreklamuotos knygos kaip A. Sabaliauskaitės ar A. Tapino. Ir pritariu, kad žinomumo trūksta. Nesyk manęs yra klausę: o kas ji tokia? Ir išgirdę, kad nemažai parašiusi ir dar neblogai vertinama, nustemba, kaip čia dabar negirdėję jos.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s