6.37. Ally Condie ,,Parinktieji”


parinktiejiKadangi namie turiu tiek pirmą, tiek antrą dalį, galvojau, perskaičiusi abi ir aptarsiu iš karto, bet nesugalvojau kol kas, ar tikrai norėsiu iš karto antrą dalį skaityti, ar darysiu pertrauką ir skaitysiu kurią kitą.

Parinktųjų centre – septyniolikametė Kasija, kuri sulaukia savo Parinkimo pokylio, kurio metu sužino, su kuo susituoks, kai sukaks dvidešimt vieneri metai. Jos nustebimui, pora tampa Ksanderis – geriausias vaikystės draugas, kurį ji geriausiai pažįsta. Tačiau džiaugtis tenka neilgai – grįžusi namo ir įdėjusi mikroschemą į terminalą, mergina pamato ne Ksanderio, o kito pažįstamo vaikino Kajaus veidą. Netrukus išaiškėja, kad tai tebuvo sistemos klaida, tačiau Kasija jau apimta smalsumo – ypač, kai sužino, kad Kajus yra atstumtasis ir niekad negalės turėti poros. Mergina vis labiau ima pažinti sistemos klaidą ir kelti klausimus apie tai, kodėl viskas šioje visuomenėje vyksta būtent taip.

Visuomenėje, kurioje gyvena Kasija, yra įprasta septyniolikos gauti porą, atrinktą sistemos (nes tik taip bus užtikrinta, kad gims genetiškai sveiki palikuonys). Lygiai taip pat įprasta kaip ir žinojimas, kad mirsi per savo 80-ąjį gimtadienį. Tai – tik nežymi dalis viso to, kas vyksta jų gyvenime. Jie visuomet yra stebimi, už pažeidimus – baudžiami, konfliktų nebūna, nes žmonės pripratę kuo mažiau klausinėti, o ypač – neuždavinėti klausimų, kurie galėtų atrodyti nemandagūs ar nepriimtini. Ką kuris žmogus dirbs, nutaria valdžia. Ką valgys ir kiek – vėlgi valdžia. Jokių valgymų iš kito lėkštės ar dalijimųsi (pralinksmino šis faktas), netgi negalima žmogui peržengti ne savo namų slenksčio. Pokalbiai – ramūs, lydimi šnabždesių, kurie būtų girdimi tik tam, kuriam sako, ir neišgirstų atitinkami pareigūnai, kurių knibžda visur, kur tik pasisuksi. Aplinka ir buitis išvalyta nuo to, kas kadaise kėlė per daug netvarkos, sąmyšio ir chaoso. Dabar visi faini, besišypsantys, nesergantys ir… Laimingi?

Personažai – gan tipiški. Daugiausiai galima sužinoti apie Kasiją, kadangi viskas pateikiama būtent iš jos pusės. Ksanderis pateikiamas blankiai – lyg ir drąsus, lyg ir geras, patikimas draugas, o daugiau, rodos, nesigilinama. Kajus šioje knygoje išlieka paslaptingas, pateikiama užuominų apie tai, kaip jis gyveno iki tol, kol apsigyveno Kasijos kaimynystėje, tačiau tikriausiai intriga paliekama, kad norėtųsi skaityti ir kitas dalis. Dar, be abejo, Kasija gyvena tobuloje šeimoje (nes kaipgi kitaip). Tiesa, lietuvišką vertimą skaitydama galvojau, kad labai jau neoriginalu pagrindinių personažų vardus parinkti iš tos pačios raidės, bet originale jų vardai prasideda iš skirtingų raidžių, tik tariant girdima K raidė.

Siužetas vystomas lėtokai, nieko ypatingo šioje dalyje nevyksta išskyrus pabaigą, kur neabejotinai reikia palikti intrigos. Tačiau lėtumas ir tai, kad mažai kas vyko, šiuo atveju man tiko ir patiko. Galėjau susipažinti ir įsigilinti į visą sistemą, kaip kas veikia, nes pasaulis apgalvotas ir pateiktas gan vaizdingai. Taip pat galima susipažinti su personažais, jų charakteriais, svarstyti, ko ateity iš jų būtų galima tikėtis. Išryškėja meilės trikampis, jau yra abejonių užuomazgos dėl jausmų ir abiems sakymo myliu, banalokų dialogų irgi buvo, bet dar ne tiek daug, kad peržengtų tą ribą, kai jau norisi, kad visus kur nors išvežtų, išskirtų ir galėtų jie sau virkauti dėl nelaimingos meilės už knygos ribų.

Skaitoma greitai ir lengvai, tikiu, kad, galėdama mėgautis visiška tyla, ją būčiau perskaičiusi ir per pusdienį. Nors turiniui ir vertinimui įtakos nedarantis, bet malonus akiai visų trijų viršelių pasirinkimas – man jie labai gražūs, minimalistiniai ir susiję su siužetu.

Aišku, anotacijoje nepamirštama paminėti, kad knyga lyginama su ,,Bado žaidynių” ir ,,Saulėlydžio” sagomis. Galvoju, kad su tokiais lyginimais vargu ar bereikia kovoti – juk abi sagos, kad ir kaip jas vertintų, išties sėkmingos ir padariusios įtaką tam, kad po jų pasipiltų visa krūva panašių skaitinių. Tačiau panašumą su ,,Saulėlydžiu” galima įžvelgti tikriausiai tik dėl to, kad centre – meilės trikampis, o su ,,Bado žaidynėmis” – nes tai distopinė knyga, t.p. meilės trikampio nariai turi panašumų su analogais minėtoje trilogijoje, o kitose dalyse, spėju, veikėjai sukils prieš sistemą, kas vėlgi bus kaip panašumas. Pats turinys bent pirmojoje dalyje nepanašus nei į vieną, nei į kitą. Skaičiau, kad daug kam Parinktųjų visuomenė panašesnė į pateikiamą romane ,,Siuntėjas”, bet pastaroji knyga mano akiratyje buvo pernelyg seniai, kad prisiminčiau jos turinį.

Apibendrinant, pirma dalis paliko gerą įspūdį. Atpalaiduojanti, įtraukianti, paliekanti intrigą. Norėtųsi, kad tokios būtų ir kitos.

Yra sakančių, kad filmas bus, nes teises nusipirko viena kino studija. Bet daugiau nieko konkretaus nepaskelbta.

Advertisements

One thought on “6.37. Ally Condie ,,Parinktieji”

  1. […] Tai pirmas tokio tipo įrašas mano tinklaraščio istorijoje. Norėtųsi tikėtis, kad ateity ir nebus jų daug. Retai palieku neužbaigtą knygą, kad ir kaip ji man patiktų ar nepatiktų. Bet visgi tokių knygų pasitaikė ir nusprendžiau, kad apie jas taip pat reiktų užsiminti. Taigi būtent tokia knyga ir tapo ,,Kryžkelės”, antroji ,,Parinktųjų” dalis. Apie pirmąją rašiau čia. […]

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s