6.34. Domnica Radulescu ,,Juodosios jūros sutemos”


juodosios-juros-sutemosTariau sau: Aš vėl imsiuos tapyti: savo mėlyną skausmą, raudonus prisiminimus, geltonus kaulus, juodą nuogybę.

Ši knyga pasakoja jaunos merginos Noros istoriją. Ji gyvena diktatoriaus Nikolajei Čaušesku valdomoje Rumunijoje. Nora gyvena kartu su mylimu tėvu, viskuo nepatenkinta mama, o kažkur sostinėje gyvena jos brolis dvynys. Dar ji turi gerą draugą Džidžį, gyvenantį turkų kvartale. Mergina svajoja apie savo, kaip menininkės, karjerą ir šalį, kurioje nereikės bijoti slaptosios policijos.

Būna, kai iki pabaigos taip ir nelengva suprasti, kodėl pasirinktas būtent toks pavadinimas. Dėl šio pavadinimo klausimų nelieka. Juodoji jūra padėdavo Norai susikaupti, susivokti mintyse, atsipalaiduoti, būtent vakarais ji jausdavosi joje geriausiai. Jūra susijusi ir su ateities įvykiais. Labiausiai įsiminė, kai ji klaidžiojo gatvėmis vis tikėdamasi, kad į kurią nors pasukusi pagaliau išvys jūrą – tai, kas jai suteikia visuomet tarsi kokį prieglobstį. Kaip ji pati minėjo, jūra – tai nei per didelis (kaip vandenynas), nei per mažas (kaip upė) vandens telkinys. Būtent tokio dydžio, koks jai labiausiai patikdavo.

Romane pasakojama istorija tęsiasi kelerius metus. Todėl atskleidžiama nemažai. Noros brendimas, susivokimas jausmuose, jos šeimos narių tarpusavio santykiai, meilės santykiai, tėvų skaudi praeitis, nerūpestingas laikas prie jūros ar lakstant po turkų turgų, bendravimas su čigonais, emociškai ir fiziškai sunkios patirtys, lemtingi sprendimai ir jų pasekmės, savo gyvenimo kūrimas. Ir viskas man susiveda į vieną – į ryžtingą ir stiprią Norą, į svajonės siekimą, ėjimą nelengvu keliu tam, kad būtų pasiekta tai, apie ką tiek laiko svajota, ko tikėtasi, ko laukta. Nora man panaši į kiek anksčiau skaityto Gėlių kraujo pagrindinę veikėją. Tik Nora žavisi ne kilimais, o tapyba, gyvenimą apsunkina ne religija, o istorinė situacija (komunizmas Rumunijoje). Ir abi veikėjos įkvepia, kad viskas yra įmanoma, jei tik labai nori.

O kai veikėja patinka, tai įdomu ir sekti įvykius, kurie vyksta apie ją. Žmogiškai pateikiamas personažas – su silpnybėmis, klystanti, ne visada pripažįstanti savo klaidas, abejojanti, sutrikusi. Per kelerius metus, kurie aprašomi, ji patiria išties nemažai, todėl skaityti nenuobodu, norisi sužinoti – o kas toliau? Istoriniai elementai, vaizdingi aprašymai, nemažas dėmesys menui (muzikai, tapybai) praturtina siužetą, o minimos menininkų pavardės skatina pasidomėti jų darbais, jei iki tol tik menkai kažką apie juos tebuvau girdėjusi (ar apskritai nieko).

Patiko.

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s