6.30. Regina Radavičiūtė ,,Kaip mama ir tėtis laimės ieškojo”


kaipmamairtėtisAr bandote įvykdyti šiais metais šį iššūkį? Aš gi žadėjau, kad jokių iššūkių šiais metais nesiimsiu, bet pati nepajutau, kaip įklimpau. Tiesa, šis iššūkis man patinka tuo, kad neįpareigoja perskaityti konkrečios knygos. T.y. knygų, kurios atitiktų kurią nors kategoriją, neretai yra dešimtys (jei ne šimtai, tūkstančiai ar dar daugiau). Todėl ant daugelio langelių uždėti paukštuką galima visiškai atsitiktinai išsirinkus knygas. Tačiau keletas kategorijų visgi yra tokios, kurioms gali tekti specialiai paieškoti knygų. Viena iš tų kategorijų – ,,knyga, kurios veiksmas vyksta tavo gimtajame mieste”. O, kad tas miestas būtų Vilnius – pasirinkimų būtų išties nemažai. O Panevėžys visgi ne toks pasižymėjęs literatūroje miestas. Taigi, tokiu būdu mano rankose atsirado ,,Kaip mama ir tėtis laimės ieškojo“.

Pagrindinė veikėja – dirbanti vyro įmonėje, turinti tris suaugusius vaikus, tylinti apie savo vyro neištikimybę su kita moterimi. Vieną dieną, besitikrindama teleloto bilietus, ji suvokia, kad laimėjo. Ir nei daugiau nei mažiau – pusantro milijono litų (kodėl tokia suma pasirinkta, nelabai supratau, nes kažkaip nepamenu, kad kada nors daugiau nei milijoną siūlydavo). Ji nusprendžia, kad tai ženklas keisti gyvenimą. Tačiau laimės pinigai neatneša – jie tik gali duoti galimybę priimti sprendimus. Ar tai teisingi sprendimai – turi nuspręsti pati laimėtoja.

Autorė leidžia susipažinti ne tik su Augustina, laimėjusia didelę pinigų sumą, bet ir įlįsti į jos vyro Tado, jo meilužės Silvos, kartais – ir į kitų veikėjų mintis. Tai, kad nebuvo koncentruojamasi į vieno veikėjo mąstymą, pasirodė visai įdomus pasirinkimas – taip įvykius galima vertinti objektyviau. Norėjosi, kad Augustinai viskas susidėliotų kuo geriau, kad Tadas pajustų, ką prarado taip stipriai, kaip tik gali. Norai kartais pildosi. Juk ir Augustina – pirko, pirko bilietus ir galop nusišypsojo laimė. Tiesa, pašnibždėsiu, kad visgi tą bilietą pirko jos vyras ir jai atidavė. O kad būtų žinojęs!

Ir pati autorė pripažįsta, kad nė nebandė kurti kažkokio intelektualaus skaitinio. Todėl matyti, kaip bandoma romaną rašyti šmaikščiai, kurti neretai absurdiškas situacijas, dvejojančius ir nesyk impulsyvumui pasiduodančius veikėjus. Rašau – bandoma, nes ne visad tai pavykdavo, apskritai, nusijuokiau gal tik kelissyk, nors kaip ir atrodė, jog knyga linksma, bet ne tiek, kad krizenčiau. Galiausiai romanas perėjo į kažkokią kone muilo operą (taip, pabaiga – kuo tikriausia muilo opera, betrūko, kad kas į plaukus įsikibtų. Bet matyt veikėjų amžius nebe tas).

Knyga vidutiniška. Vietomis buvo visai įdomu, dargi stipri ir savarankiškumu pasižyminti pagrindinė veikėja kelia romano vertę. Visgi neretai ir nuobodžiavau, galvojau, kada gi ji baigsis.

Advertisements

One thought on “6.30. Regina Radavičiūtė ,,Kaip mama ir tėtis laimės ieškojo”

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s