6.17. David G. Gillham ,,Moterų miestas”


moteru-miestas-1Iš ,,Moterų miesto” tikėjausi nemažai: anotacija viliojanti ir intriguojanti. Tačiau lūkesčius pranoko su kaupu: visai nesitikėjau, kad tai bus tokia įtempta istorija, kurią be abejonių galėčiau pavadinti išties neprastu trileriu. Tokiu įtraukiančiu, kad nutiko tai, ko jau senokai nebuvo – vienu ypu perskaičiau kone pusę romano. Tiesiog negalėjau tądien nesužinoti, kaip viskas baigėsi.

1943-ųjų Vokietija. Įvykių centre – Zigrida Šrioder, kuri visų akyse atrodo tikra vokietė, gyvenanti su uošviene, o vyras – vokiečių kareivis, išvykęs kariauti. Ji kasdien pavyzdingai eina į darbą, gyvena iš gaunamų kortelių maisto daviniams, o vienintelė pramoga – lankymasis kino teatre, kur ne kiek filmų eina pažiūrėti, o kiek pabūti su savimi, atitrūkti nuo slegiančios kasdienybės.

Tačiau ji slepia nuo visų uždraustą meilę žydui, kuris jau kurį laiką dingęs iš jos gyvenimo, tačiau tai netrukdo jai viltis, kad vieną dieną jis vėl gali pasirodyti. Kaip tą pirmąjį kartą, atsisėsti netoliese kino salėje. Netrukus į jos gyvenimą ateina dar vienas išbandymas – ji turi nuspręsti, ar ir toliau stengsis nematyti to, kas iš tiesų vyksta, besislepiant už pompastiškų ,,tiesų”, šūkių ar įsakymų, ar prisidės prie to, kad išgelbėtų nors vieną kitą žmogų, taip rizikuodama savo gyvybe.

Kol dar įvykiai nebuvo spėję įsisukti, galima buvo po truputį supažindinama su to meto gyvenimu bei personažais. Paranojiška aplinka – tai, kas kėlė nemažai įtampos visos knygos metu. Tik tiek, kad kitaip nei paranoja sergantys žmonės, čia baimė buvo reali. Negali pasitikėti niekuo, net tais žmonėmis, kuriuos, rodos, labai gerai pažįsti ir kuriais lyg ir galėtum pasitikėti (taip, pasitikėjimas – tai žodis, kurį laisva ranka reikėjo braukti iš žodyno). Net jei nieko neslepi, nelaukti svečiai, stovintys už durų, priverčia jaustis neramiai. Ne toks ištartas žodis pasklinda greitai, o kai supranti, kad tas žodis buvo išgirstas – jau neretai būna per vėlu. Įtarinėjimas, troškimas įrodyti, koks geras vokietis esi, o gal tiesiog parodyti savo valdžią ar… Noras išgyventi. Juk tas kitas – tai ne aš. Taip samprotauja dažnas žmogus. Kiekvienas naujas personažas įneša įtarinėjimų: ar juo galima pasitikėti? Kokį vaidmenį jis atliks šioje knygoje? Ar gelbėtojo, ar stebėtojo, ar, greičiausiai, skundiko? Budelio?

Gal todėl ir veikėjai tokie, kokiais tiesiog turi būti, kai vyrauja toks gyvenimas. Pagrindinė veikėja Zigrida sutalpina savyje tiek moteriškumą, aistrą, tiek tvirtumą, nepriklausomybę, drąsą. Protinga, įžvalgi, jei reikia – greitai mąstanti ir priimanti kiek įmanoma teisingesnius sprendimus. Nuo pat pradžių ši moteris man patiko, o ir, rodos, ji turėjo viską, ko reikia, kad būtų galima išgyventi, nevirstant dar viena fašizmo sukurta marionete. Zigridos uošvienė – toji veikėja, kuri neretai pralinksmindavo, nors ji labiau tragikomiškas personažas, savo vienatvę, liūdesį, skausmą ir meilę slepianti po nenutrūkstamomis pykčio ir kaltinimų lavinomis.

Tai, kaip minėjau, labiau istorinis trileris nei meilės romanas. Romantinių santykių čia yra, bet jie keisti, daugiaprasmiški, žvelgiant iš kiekvieno personažo perspektyvos – turintys skirtingus lūkesčius, paskirtį. O trilerio žanras talpina viską, kas jam gali būti būdinga: bėgimą, slapstymąsi, planų kūrimą, išdavystes, netektis, kraują, šaudymus, apgavystes. Skaičiau vis spėliodama, ką dar sugalvos autorius, ir kur dar veikėjus nuves įvykiai. Jau nekalbant apie tai, kaip viskas gali dingti akimirksniu: suims gestapas, per eilinį bombardavimą viskas išlėks į orą, per susišaudymą kulka pataikys į gyvybiškai svarbią vietą, išduos tie, kuriais bandei pasitikėti, o gal tiesiog nusvirs rankos…

Lengvai, tačiau neprastai ir įdomiai parašyta istorija, kuri lengvai leidžia įsivaizduoti, kas per gyvenimas vyko tuomet Vokietijoje, su kokiomis mintimis gyveno žmonės, kas virė pogrindiniame gyvenime. Įtampa, įtarinėjimai – tai, su kuo gyvenau skaitydama šią knygą. Labai patiko.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s