6.14. Helen Fielding ,,Bridžitos Džouns dienoraštis“


virselis-230Žinau, kad neseniai buvo iš naujo išleistos pirmosios dvi dalys bei pirmąsyk – trečioji dalis, tačiau mano kuklioje namų bibliotekoje ilgai savo eilės laukė senojo leidimo knygos. Pirmąją jau perskaičiau, antroji tikrai bus perskaityta kada nors ateity (ne anksčiau nei toji 15 knygų krūva šalia manęs išnyks).

Nė nežinau, ar reikia pristatyti Bridžitą Džouns. Jei knygų neskaitėte, tai tikriausiai bent vieną filmą matėte. Jei ir filmo nematėte, viena ausimi apie šią personą, manau, tikrai esate girdėję. Jei kartais negirdėjot, trumpai pristatysiu: Bridžita Džouns, kuriai trisdešimt (+/- , tiksliai dabar nepasakysiu), yra vieniša moteris, įsimylėjusi savo viršininką, pamišusi dėl kalorijų skaičiavimo ir noro būti lieknesne bei susirasti pastovų vaikiną (o gal net vyrą). Kažkur skaičiau, kad šią knygą geriausiai gali suprasti būtent Bridžitos amžiaus moterys, tačiau norisi tai paneigti. Pačiai dar reiks kiek palaukti iki trisdešimties, tačiau skaičiau ir nė nežinojau, ar juoktis, ar verkti, nes dažnai viskas atrodė taip tikra.

Knyga atsirado išties ,,laiku“ – būtent ilgąjį Velykų savaitgalį, kai grįžau į gimtus namus, kur, kaip žinia, viena lėkštė po kitos keliauja į mano rankas, o jų turinys – į skrandį bei prisideda prie ir taip turimų papildomų kilogramų. O čia dar skaitau apie Bridžitą, kuri verkia sverdama viso labo 56 – 58 (įsivaizdavau žiūrėdama filmus, kad bent jau 70 kg ji sveria, nes dabar tie kilogramai visai nebaisiai man skambėjo, bet kas ten žino, gal ūgis nedidelis, o gal tiesiog jie susidėję ne ten, kur reikia), kuri kasdien žymisi ir skaičiuoja kalorijas, bando laikytis dietų ir t.t. Tai kažkaip net liūdesį kėlė, kad štai, pati valgydama dar vieną sausainį (nors prieš tai jau suvalgiau nemenką lėkštę visokio gėrio) skaitau apie lygiai tą patį darančią Bridžitą. O taip.

Dar iškyla Danielis ir nuostabusis Markas Darsis (kadangi mačiau filmus, mano simpatija akivaizdi nuo pat momento, kai jos dienoraštyje pirmąkart perskaičiau ,,Markas Darsis“). Abu skirtingi ir abu įvairias mintis Bridžitai keliantys vyrai. Tačiau didesnė bėda nei jie didžiąją laiko dalį yra artimieji, draugai ir visi kiti, kurie tik ir klausinėja, ar ji jau turi vaikiną, kada vestuvės, užsimena apie bėgantį laiką ir visą kitą, kas susiję su šeimos kūrimu. Štai kodėl nemėgstu visokių ten giminės susiėjimų, kalbų, kai pakrypsta apie anūkus, vaikus, vestuves (net jei apie jas klausia tavo 5-ametė pusseserė), o turint galvoje, kad tokių istorijų esu girdėjusi ir iš šalies, ne tik iš savo patirties, šis paliestas aspektas išties tikroviškas ir taip pat skatinantis tikrai ne juoktis, o viltis, kad kažkokiu būdu tokių kalbų pavyks kiek įmanoma mažiau išgirsti.

Pakvaišę artimieji būna smagi knygų dalis, šioje – irgi ne išimtis. Užkabinamas propaguojamas feminizmas, kurio idėjos atsiranda veikėjų lūpose tuomet, kai yra patogu, o kitais kartais apie jas visai užmirštama, taip tarsi pašiepiant. Įvairios kuriozinės situacijos, daug savigailos, cigarečių, vyno, pyragaičių, nesusisekusio maisto gaminimo, daug lūkesčių, svajonių, vėlavimų, nusivylimų. Per metus, kai pagalvoju, tiek daug visko įvyksta. Ir net jei baigiantis metams pagalvoji, kad realiai tik vienas du ryškesni įvykiai, skaitant va tokį dienoraštį supranti, kad vos ne kiekviena diena atneša kažką – naują suvokimą, patirtį ar pažintį. Ir nesvarbu, kad po dienos kitos vėl ta patirtis užmirštama, o tikslai pakinta – vis vien tai yra įvykiai.

Žinoma, tai knyga ir apie draugystę, kai žinai, kad visuomet gali kreiptis, kai tik kažkas negerai ir draugai ateis, paguos, paslėps visas negandas ir nesėkmes.

Moteriška, šauni, linksma ir liūdna (nes realistiška) knyga. Tokių karts nuo karto išties norisi paskaityti, bet deja savo ,,bibliotekoje“ tokios tematikos mažokai yra, tad tikrai neužplūs šio tinklaraščio Bridžitos antrininkių dienoraščiai.

Beje, įdomus sutapimas. Knygoje yra paminėtas Hugh Grant (jis filme vaidino Danielį) bei Colin Firth ir ,,Puikybė ir prietarai“ mini serialas, kuriame jis vaidino poną Darsį (o ,,Bridžitos Džouns dienoraštyje“ jis sukūrė Marko Darsio vaidmenį).

O dabar laikysiu špygas, kad keletą dienų nesiimčiau jokios knygos, nes kitaip bus sudėtinga prisiversti mokytis. O po to ir vėl grįšiu. Su nauja ir, tikiuosi, įdomia knyga.

Ekranizacija

Bridget Jones’s Diary (2001) – pasirodęs filmas, kuriame pagr. vaidmenis atliko Renee Zellweger, Colin Firth ir Hugh Grant. Ši romantinė komedija susilaukė išties nemažo pasisekimo, Bridžitą vaidinusi aktorė buvo nominuota Oskarui ir dar keletui kitų apdovanojimų.

Reklama

1 mintis apie “6.14. Helen Fielding ,,Bridžitos Džouns dienoraštis“

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s