6.13. Rodney David Wingfield ,,Atkaklusis Frostas“


4568_atkaklusis_frostas

(…) – Na tai dėl ko šitiek triukšmo?
– Lavonas šiukšlių maiše. Patriotų gatvėje.
– Įdomu, kur žmonės slėpdavo lavonus, kol šiukšlių maišai dar buvo neišrasti. Šiais laikais negyvėlių juose randama daugiau nei šiukšlių, – pakomentavo inspektorius.

Tai ketvirtoji knyga apie detektyvą Frostą. Dingęs berniukas, lavonai, pagrobimai, nužudymai, išpirkų prašymas – ko tik šioje knygoje nėra. Ir vėl kiti trokšta, kad Frostas susimautų. Ir vėl Frostas savitais būdais kiekvieną bylą tiria. Ir vėl nemiega ir kitus verčia viršvalandžius dirbti, kurių valdžia nė nesutinka mokėti. Ir vėl Frosto ateitis kabo ant siūlo, nes laikas eina, o įrodymų bei įtariamųjų mažai ir kažkokių prošvaisčių nelabai nusimato. Ir norėjosi verkti tuo metu, kai Frostas nuleido rankas ir pats save kone į šuns dienas išdėjo, nes ką gi begalima daryti, kai, rodos, visas jėgas sudėjo, visas įmanomas versijas patikrino, o nėra net už ko užsikabinti. Dar čia po kojom vis tas bjaurusis Maletas maišosi. Ir kaip pikta buvo, kai garbėtroška Frosto kolega sau visus nuopelnus skyrėsi, nors ne kas kitas, o mūsų pamiltas personažas viską ištirdavo, kai tuo tarpu svarbiausioji byla, kuri priklausė būtent Frostui, taip ir likdavo neaiški.

Iš vienos pusės, keista, nes labai lėtai man ji skaitoma kaip, beje ir kitos dalys, tačiau iš kitos pusės – ji labai įdomi. Pamėgau šią seriją – tą galiu tvirtai pasakyti. Daug dinamikos, humoro, kartais vulgaroko, bet Frostui pritinkančio ir todėl nesinori kraipyti galvos, o tik smagiai kartu su juo pasijuokti. Daugybė bylų, taigi, netempiama guma ieškant vieno nusikaltimo kaltininko, o ieškoma net kelių ir po truputį atrišami galai, taip leidžiant pajausti malonumą, kad štai Frostui ir vėl pasisekė. Vagiamos cigaretės, krūvos ataskaitų ir padirbtų skaičių, bylos išsprendimą palydintis balius, kur netrūksta komiškų ir pikantiškų scenų, laikas šioje knygoje primena Dali žymųjį paveikslą, nes toks jausmas, kad diena ir naktis susimaišo, o 24 h pavirsta į 48 h ar daugiau. Ir nejučia susimąstau: kaip į Frostą tiek daug telpa? Rodos, tiek mylintis darbą, bet lygiai tiek pat nekenčiantis viršininko, toks jautrus ir teisingas, bet tuo pačiu – kandus, cigaretes vagiantis, ataskaitose sukurtus skaičius rašantis, apsileidęs, į valkatą panašus asmuo, kurį kelissyk visoje knygoje aplinkiniai palaikydavo nusikaltėliu, įsibrovėliu ar tiesiog jau minėtu valkata dėl išvaizdos. Bet jei būtų kitoks, jei nors vieną savybę išbrauktume, jis nebūtų Frostas. O dabar tas derinys – pernelyg puikus ir intriguojantis. O kai siužetas – ne ką mažiau įdomus nei pats veikėjas, sudaromas vertas dėmesio derinys, todėl skaityti įdomu, o knygą norėjosi su savimi turėti visur: stotelėse, autobusuose, vakare prieš miegą lovoje ar kur kitur – kad tik nors keliais puslapiais pasislinkčiau tolyn ir sužinočiau, kaip Frostas gyvuoja ir kaip sekasi visoje toje makalynėje nors kokią smulkmeną užuosti. O smulkmenas jis ,,uodžia“ ne ką prasčiau nei koks pernelyg sufantastintas personažas televizijos filmuose ar serialuose.

Ekranizacija

1992 – 2010 m. buvo kurtas A Touch of Frost Didžiosios Britanijos serialas, laimėjęs savo šalyje ne vieną apdovanojimą. Frosto vaidmenį atliko David Jason.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s