6.7. Graeme Simsion ,,Projektas ,,Rožė“ “

Marškinėlius su periodine lentele nešioju kas antrą dieną, juos gavau dovanų gimtadienio proga praėjus metams po studijų, o kelnės praktiškos ir vienodai tinka vaikščioti, skaityti paskaitoms, mokslo tiriamajam ir fiziniam darbui. Puikios kokybės sportbačiai. Vienintelė klaida – puskojinės, matomos iš po kelnių: jos buvo skirtingų spalvų, įprastas dalykas rengiantis blausioje šviesoje.

Susipažinkite su trisdešimt devynerių Donu. Jis simpatiškas, sportiško kūno sudėjimo, dėsto genetiką universitete, yra aukštos socialinės padėties, pajamos – geresnės nei vidutinės. Tačiau jis vis dar nėra vedęs. Ką jau kalbėti apie vestuves. Jis net nepažįsta tokios moters, kuri galėtų kada nors tapti jo žmona. Jam sunku suvokti kitų emocijas ir jausmus, jo prasti socialiniai įgūdžiai, o vaikščiojimas į pasimatymus atrodo tik laiko švaistymas.

Kol valgėme, ji nė karto neprikišo man bendravimo klaidų. Sunku kalbėtis svarstant, ar į tinkamą kūno vietą žiūri, bet vis dėlto nenukreipiau žvilgsnio nuo jos akiniuotų akių, kaip patarė Džinas. Tai sukėlė šiokių tokių nesklandumų valgant, bet jų Elizabeta, rodos, nepastebėjo. Priešingai, mes naudingai pasikalbėjome apie modeliavimo algoritmus. Ji buvo labai įdomi! Įžvelgiau nuolatinių santykių galimybę.

Todėl jis sugalvoja sudaryti klausimyną projektui ,,Žmona“: tik atsakiusioji į visus klausimus tinkamai turės galimybę su juo artimiau susipažinti. Tuomet pasirodo Rožė – moteris, su kuria jam įdomu leisti laiką, tačiau, pasirodo, ji visai jam netinkama pagal klausimyną.

Neįtikėtinai smagi knyga. Jei ne rekomendacija, niekuomet nebūčiau atkreipusi į šį romaną dėmesio – viršelis neišsiskiria iš dešimčių kitų Almos litteros leidžiamų knygų, kurias neretai tiesiog praleidžiu pro akis. Taip, iš esmės tai yra eilinė romantinė istorija, kuri nuspėjama ir nepateikia didelių netikėtumų. Tačiau pagrindinis personažas, kurio lūpomis pasakojama, yra toks keistas ir juokingas, kad neįmanoma atsiplėšti nuo knygos. Jis ir pats žino esąs kitoks (nors knygoje neužsiminta, bet jo elgesys ir mąstysena man primena Aspergerio sindromą turinčių žmonių aprašymą, bet galbūt jis iš tiesų tėra kitoks ir jokios diagnozės nereiktų prikišti). Donas turi tik porą žmonių, kuriems atsiveria – geriausią draugą mergišių ir jo žmoną. Stebino (teigiamai) mane jų santykiai: be galo atviri ir nuoširdūs, kurie galbūt nebūtų tokie, jei ne Dono kitokia mąstysena.

Tiek dialogai, tiek monologai neretai tokie, kad norisi nurašyti viską ištisom pastraipom, kad vėliau tiesiog bet kada galėčiau atsiversti užrašus ir perskaičius pasikelti sau nuotaiką. Įžvalgūs, šmaikštūs, paprasti, bet ne prasti. Gvildenamos tokios gyvenimiškos temos, bet taip nuoširdžiai ir neperspaustai, kad negali nekelti šypsnio. Skaičiau ir juokiausi, o vienoje vietoje buvau ,,pagauta“ ir vos nesusigraudinau.

Siužete pinasi genetiniai tyrimai su meilės istorija, taigi, nors vienoje srityje lyg ir nuspėjama, kitoje išlieka intriga. Rožė – ne ką mažiau įdomus personažas, kuris išbudina letargo būsenoje esantį Doną ir pakviečia jį ištrūkti iš susikurtų taisyklių. Tačiau nuo taisyklių ir loginio mąstymo (kuo visas Dono gyvenimas ir remiasi) pabėgti ne taip ir lengva.

Kalbėjimas moksliniais terminais (tiesa, tokiais, kad tikrai kiekvienas supras), parodymas žmogaus, kuris nebenori būti tik nuolatiniu juokdariu – nes net ir jam reikia žmogaus, prie kurio norisi prisiglausti, apie norą keistis dėl mylimo žmogaus ir tai, kad nuo tikrojo ,,aš“ nepabėgsi. Galbūt Donas ir nebeplanuos savo dienos minučių tikslumu ir kiekvieną antradienį nebevalgys to paties maisto, tačiau visiškai nuo savęs nepabėgs. Nes to ir nereikia. Jis žavus toks, koks yra, kad ir kitiems atrodo keistas.

Man tai išties malonus atradimas ,,lengvojoje“ literatūroje. Rašau  4+/5.

Ateity yra numatomas filmas, bet apie jį žinoma dar nedaug.