6.3. Graham Greene ,,Tykusis amerikietis“


20150201_112637Šįkart neįprastai – nes dedu savo nuotrauką, kuri nėra labai kokybiška, tiesiog rasti paveiksliukai internete buvo itin maži, tad pamaniau, kad šiuo atveju ši nuotrauka atrodys geriau nei kad ir kokybiškesnė, bet miniatiūrinė.

O pradėjau šią knygą skaityti dar pernai, tačiau perskaičiusi 40 psl prisėdau antrąsyk tik šį savaitgalį, kai po ranka neturėjau kitos pradėtos knygos. Ir, pasirodo, buvau visai užmiršusi apie ką ji, taigi, skaičiau vėl nuo pirmo puslapio, tiesa, greitu būdu perbėgdama eilutes, nes gan greitai ėmiau prisiminti personažus ir kokia aprašoma situacija.

Viskas prasideda, kai išaiškėja, jog mirė tykiuoju amerikiečiu apibūdinamas Pailas, kuris iki šiol Vietname atlikinėjo ,,specialią misiją“. Apie jo mirtį sužino kiti du veikėjai – pagrindinis personažas reporteris Fauleris, bei mergina Fuong, kurios vaikinu buvo Pailas. Tuomet po truputį pradedama pasakoti visa istorija, pradedant Faulerio ir Pailo susipažinimu.

Užuodžiat detektyvą? Taip, iš dalies jis yra, nes nėra aišku, kas nutiko Pailui. T.y. aišku, kad jo mirtis nebuvo sava – bet kas jį nužudė ir kodėl? Vien dėl šito norisi užbaigti knygą. Tačiau dėmesį traukia mintys, kurias išsako autorius per savo kuriamus personažus. Fauleris save vadina vienu tų žmonių, kurie nėra pasirinkę nė vienos pusės – būdamas reporteris jis turi būti neutralus, tad toks ir yra. Tačiau tokiu būti – nėra lengva. Negali būti neutralus, kai šalia tavęs žudomi žmonės, sproginėja bombos, vyksta puolimai. Šalia to įdomus yra ir Pailo personažas – visas persmelktas vieno asmens išsakytomis mintimis, kuriomis jis besąlygiškai tiki. Skaudu žiūrėti, kiek įtakos gali turėti vieno žmogaus mintys, kaip galima sudievinti žmogų ir priimti tik jo mintis bei priešintis visoms kitoms, kurios prieštarauja jo ideologijai.

Tačiau rimčiau ir atidžiau į visas tas idėjas (ypač susijusias su Fauleriu) pradėjau aiškiau matyti tik likus 60 psl iki knygos (ją sudaro ~220 psl) pabaigos. Iki tol mane blaškė tas keistas meilės trikampis… Taip, jis tikrai neįprastas ir iki dabar nesuprantu, ar nors kiek jis mane žavėjo ar domino. Galvoju, kad man net ir nepatiko. Nepatiko visų trijų trikampio narių požiūris į santykius – vienam tarsi nusispjaut su kuo bus, kitas – pernelyg romantizuoja, trečias – tik nenori būti vienas. Hmmmm, rimtai? Todėl visai nekeista, kad jau galvojau, kokias tris žvaigždutes iš penkių pažymėsiu ir ramia galva užvertusi paskutinį puslapį, atradus progą grįšiu prie jau senokai pradėtos M. Robotham ,,Amnezijos“, bet va tada priėjau prie tų paskutiniųjų 60 psl ir viskas ėmė verstis po truputį aukštyn kojom. Ir įtraukė, ir dar visko primąstyt spėjau, ir visas tas prasmes, mintis ne tik suvokt, bet ir pasigilint. Žodžiu, užsuko į pabaigą autorius išties gerai, to net ir nebelaukiau.

Turiu dar vieną Graham Greene knygą savo knygų krūvelėje, tikiuosi, ir ji bus neprasta.

4/5

Ekranizacijos

Pirmoji – 1958 m. ekranizacija The Quiet American, kurią režisavo Joseph L. Mankiewicz (JAV), o pagr. vaidmenis atliko Audie Murphy ir Michael Redgrave.

Antroji – 2002 m. ekranizacija The Quiet American, kurią režisavo Phillip Noyce (Didžioji Britanija, Vokietija, JAV, Australija, Prancūzija), o pagr. vaidmenis atliko Michael Caine, Brendan Fraser, Do Thi Hai Yen. Filmas buvo nominuotas ,,Oskarui“ ir ,,Auksiniam gaubliui“ geriausio pagrindinio vaidmens aktoriaus kategorijoje (M. Caine).

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s