2014-ųjų metų ataskaita


Kaip ir dažniausiai, prieš rašydama naujausią ataskaitą, peržiūriu senąsias. O ką, jei kartais visai netyčia buvo įvykdytas koks nors tikslas, apie kurį visai pamiršau? Juk paminėti reikėtų. Ir kažkaip pastebėjau, kad labai džiugiai savo ataskaitas pradėdavau, o dabar kažkaip kirba mano viduje noras rašyti be kažkokių optimistiškų gaidų. Apskritai, mėgstu rašyti tai, kas būtent rašymo momentu man atrodo reikalinga paminėti. Aš net neperskaitau savo parašyto įrašo: rašau tai, ką man tuo metu atrodo svarbu paminėti. Apie tą pačią knygą kalbėdama po dienos kitos, o gal net po kelių valandų parašyčiau kiek kitokį įrašą. Tiesa, šis įrašas jau buvo beveik parašytas prieš Naujuosius, o kadangi ir dabar norisi paminėti lygiai tą patį, tai reiktų pastebėti, kad kai kurias mintis išsakyti noras nebūtinai dingsta.

Bene svarbiausias pastebėjimas, apibendrinant šiuos metus, man yra toks: nepaprastai išsiilgau to jausmo, kai knygos negalėdavau padėti į šalį. Kai sėdėdavau nuo ryto iki vakaro (naktimis beveik niekada neskaitau), kai mano visos mintys net tuomet, kai neskaitydavau, būdavo tik su ta knyga. Kai dar kelias dienas po perskaitymo negalėdavau atsigauti. Kai norėdavosi tiesiog gyventi su tuo nuostabiu jausmu, emocijomis.

Kažkiek to pajaučiau 2014-aisiais skaitydama Mašą, kurią perskaičius visiems iš eilės pasakojau apie ką ji, leidau baisėtis turiniu netyčia jį išgirdusią padavėją, ir Pajūrio muziką, su kuria susigyvenau taip, kad net momentiniai panašumai į muilo operas atrodė visiškai nereikšmingi. Nostalgiška Mes gyvenome taip pat kėlė virpulį, o Stiklo gaubte radau pastraipų, kurias cituodama apibūdinčiau tai, kaip jau kurį laiką pati jaučiuosi. Žemės stulpai su ne vieną dešimtmetį trunkančia istorija įrodė, kad įmanoma nenuobodžiauti skaitant tokios apimties knygas.  Ir taip, viena paskutinių skaitytų – Chimera – taip pat rado vietą užsibūti mintyse ilgėliau ir palikti geresnį įspūdį nei didžioji dalis skaitytų kūrinių.

Net nekalbu apie George R. R. Martin ,,Kardų audrą, nes ši serija jau tapo kaip gyvenimo dalis, kai žiūriu serialą, skaitau knygą, pamačiusi apie ketinamą išleisti ketvirtą dalį šokinėju kaip mažas vaikas (nors ypatingu džiaugsmo reiškimu niekad nepasižymėjau), o į sutiktą žmogų tiesiog negaliu atsižiūrėti, nes taip primena seriale vaidinančią aktorę.

Visgi, kai iš maždaug penkiasdešimt (tiksliau – 46 – būtent tiek perskaičiau šiemet knygų) tik vos septynios palieka kažką viduje ilgiau, pradedu svarstyti, kodėl taip yra? Ar aš keičiuosi? Ar mano reikalavimai kinta? Ar nemoku išsirinkti knygų? Ar kokia kita priežastis?.. O gal praeis kuris laikas ir vėl Tokių atradimų atsiras vis daugiau ir daugiau? Atsakymų neturiu į šiuos klausimus, tad gal iš tikrųjų viską parodys laikas.

Antrasis liūdnesnis man pačiai dalykas tas, kad , kad paskutinis metų ketvirtis buvo sudėtingas, kalbant apie skaitymą. Jam laiko ir noro rasdavau vos kas antrą ar trečią savaitgalį, kai važiuodavau į gimtą miestą. Kai minutę laisvesnę turėdavau, noro skaityti nebūdavo, nes ir taip nuo visokių darbų akys išvargdavo nuo įvairių tekstų, kai per darbus to laisvo laiko nesimatydavo, jausdavau grožinės literatūros badą, liūdnai žvelgdama į laukiančių knygų krūveles. Paradoksalu.

Iš džiugesnių momentų (taip taip, tokių irgi buvo !) niekaip negaliu nepaminėti to, ką kartojau ne viename įraše: lietuvių autorių knygos gali būti nė kiek ne prastesnės nei užsienio autorių. Niekuomet nepatiko man vertinimas ,,kaip lietuvio autoriaus – gera / geras“. Juk arba patinka, arba ne, nepriklausomai nuo šalies, tautybės ir kt. Arba paliečia kažką viduje, arba ne. O šiais metais man jau visiškai atsivėrė akys, kad reikia ilgiau pastoviniuoti ir prie lietuviškos literatūros.

Kad neimčiau nusikalbėti ar nenusibosčiau (o ir taip jau nemažai prirašiau), apačioje punktukais išdėstyta, ką tiesiog privalau paminėti baigiantis šiems metams.

Skaičiai

  • Šiais metais perskaičiau 46 knygas. (pernai – 63)
  • 1/5 įvertinau  1 knygą.
  • 2/5 įvertinau  6 knygas.
  • 3/5 įvertinau  11 knygų.
  • 4/5 įvertinau  22 knygas.
  • 5/5 įvertinau  6 knygas.
P.S. Ne prie visų atsiliepimų prirašau įvertinimą penkiabalėje sistemoje. Keliais balais įvertinau perskaitytą knygą galite pamatyti mano suknyga ir goodreads paskyrose, kurias galite rasti dešinėje puslapio pusėje, paspaudę ant atitinkamų paveikslėlių.

Apie knygas ir autorius…

Metų geriausios knygos:

  • George R. R. Martin ,,Kardų audra“
  • M. Martinaitis ,,Mes gyvenome“
  • J. Melnikas ,,Maša, arba postfašizmas“
  • P. Conroy ,,Pajūrio muzika“
  • K. Follett ,,Žemės stulpai“
  • A. Davidson ,,Chimera“

Kitos palikusios įspūdį knygos:

  • S. Plath ,,Stiklo gaubtas“
  • R. Granauskas ,,Šventųjų gyvenimai“
  • J. Harris ,,Persikai ponui klebonui“

Detektyvai:

Negalėjau šiemet neišskirti, kadangi, nors niekad nemėgau detektyvų, šiais metais jų skaičiau keletą ir jie visi pasirodė verti dėmesio. Bet R. D. Wingfield ,,Frosto prisilietimas“ (antroji ,,Frosto“ dalis) pasirodė geriausia.

Metų nusivylimai:

  • A. Shelasky ,,Prisijaukinti virtuvę“
  • I. Levin ,,Rozmari kūdikis“ (už tokią pabaigą niekad taip ir neatleisiu!)

Laiko gaišimas:

  • J. White ,,Kosminė ligoninė“
  • S. Japrisot ,,Ilgas sužadėtuvių savaitgalis“
  • J. Winterson ,,Kam būti laimingai, jei gali būti normali?“

2015-aisiais metais…

Viena, ką norisi susiplanuoti, tai grįžti po metų pertraukos į Knygų mugę. Ir šįsyk ne tik į knygas paspoksoti, bet ir į vieną kitą renginį nueiti.

Ir be abejo, norisi, kad būtų kuo daugiau gerų knygų perskaityta, bet šito nesuplanuosi, nes niekada nežinai, kokia knyga į rankas papuls. Ir dar norisi tikėtis, kad tiek laiko, tiek noro knygoms bus daugiau nei praeitais metais.

Norisi palinkėti, kad šie metai būtų geresni nei praėję. Ir žinoma, kad nepritrūktumėte skaitymui nei laiko, nei noro, nei knygų. 🙂

Reklama

7 mintys apie “2014-ųjų metų ataskaita

  1. Įdomi, išsami ir nuoširdi ataskaita 🙂
    O kas liečia knygas ir jų paliekamą pėdsaką atminty, tai taip, ne visos perskaitomos knygos patinka vienodai, o gal ir gerai. Juk ir kažin kaip mėgstant tarkim ledus ir valgant juos kasdien, jų skonis įgristų, būtų šleikščiai saldu. Panašiai ir su knygomis, prisimink, kokia džiaugsmo ir pasitenkinimo banga užlieja aptikus aukso grynuolį – knygą, kurią norisi turėti, kurią norisi skaityti ne kartą ir ne du. Tai va linkiu surasti tokių knygų, tačiau ne per daug, kad per daug neįprastum ir nepradėtum nuobodžiauti 😉 Gerų ir prasmingų naujųjų metų! ;]

    • Ačiū už tokį gražų palinkėjimą :))

      P.S. o ledai tai mano mėgstamiausias gardėsis, todėl sunku įsivaizduot, kad jų persivalgyti galėčiau 😀 Bet žinoma, tą palyginimą supratau 🙂 Tiesiog visada norisi, kad gero būtų daug 😀

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s