5.44. Sherman Alexie ,,Absoliučiai tikras pusės etato indėno dienoraštis”


ghdfPagrindinis veikėjas – Arnoldas Spiritas, dar vadinamas Jaunėliu, yra vidurinės mokyklos mokinys, kartais piešiantis komiksus. Arnoldas gyvena Spokanio indėnų rezervate. Matematikos mokytojo paragintas vaikinas pradeda lankyti baltųjų mokyklą, esančią gretimame miestelyje, tikėdamasis, kad taip susikurs geresnį gyvenimą. Tačiau gentainiai Arnoldą pasmerkia kaip išdaviką, jį ima persekioti įvairios nelaimės, tačiau vaikinas nepasiduoda ir atranda savyje jėgų, kurių net nemanė turįs.

Tai knyga, kuri skirta paaugliams, bet, kiek pastebėjau skaitydama atsiliepimus, su malonumu skaitoma ir suaugusiųjų.

Pradžioje pagrindinis veikėjas pristatomas kaip vienas tų ,,nevykėlių”, kurie būna pastumdėliai mokykloje, iš kurių tyčiojamasi, kurie yra vieniši ir nelaimingi. Todėl, kai viskas pradeda suktis į priešingą pusę, imi nori nenori susimąstyti: argi taip būna? Ir tuo pačiu neapleidžia mintis, kad kai tiek daug visokios juodumos aplinkui, tokia šviesi knygelė išties praskaidrina dieną. Norisi tikėti, kad būna, kam nutinka taip, kaip Arnoldui. Kad nusišypso nors trumpam sėkmė.

Nemažai humoro, tekstą paįvairina veikėjo kuriami komiksai, spalvingi charakteriai (Mušeika bent jau mano buvo mėgstamiausias iš visų). Arnoldas, būdamas nepritapėlis, nusprendžia ,,nerti” ten, kur, kaip galima manyti, jo laukia dar daugiau pašaipų – į baltųjų mokyklą. Jo ryžtas ir atkaklumas ne vienoje vietoje įkvepia. Dar šiandien socialiniame tinkle perskaičiau vienos merginos įkvepiantį įrašą, kuriame paminėta, kad reikia nebijoti išeiti iš komforto zonos, ir pagalvojau, kad kažkaip pastarosiomis dienomis mane ima įkvėpti tokie siūlymai, nors į visas tas sėkmės istorijas ir įvairius pozityvius šūksnius paprastai žiūriu įtariai.

Paliečiama nemažai skaudžių temų: tai ir netektys, ir rasizmas, ir nesutarimų sprendimas kumščiais, ir alkoholizmas, ir visuomenės požiūris į indėnus, ir pastarųjų požiūris į baltuosius, ir patyčios. Galbūt ir dar kažką praleidau. Arnoldas šį dienoraštį rašo atvirai, nustumdamas į šalį kitų žmonių problemas ir daugiausiai kalbėdamas apie savąsias. Bet juk dienoraštis ir skirtas išsilieti, kas pačiam yra skaudu, o ne kalbėti, kad vis dėlto yra, kam ir blogiau. Atsiranda vietos ir knygų pagerbimui, ir simpatijų atsiradimui.

Iš tų kiek koją kišusių momentų dar būtų galima paminėti tai, jog į pabaigą nemažai skaudžių įvykių įvyksta: jie pasirodė itin skuboti, kone per jėgą įkišti ir neįtikinami, kad ir bandyta aprašyti, kaip su jais susitaikoma, kuo tikroviškiau.

Kaip ir prieš tai skaityta knyga – kaip ir patiko, bet yra tų tokių didesnių minusų, dėl kurių itin gerai knygos nesinori vertinti.

Advertisements

One thought on “5.44. Sherman Alexie ,,Absoliučiai tikras pusės etato indėno dienoraštis”

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s