5.41. Michael Robotham ,,Įtariamasis”


įtariamasis,,Įtariamasis” – tai pirmoji iš Džo O’Loflino, vieno žymiausių Londono psichoterapeutų, bylų. Jis gyvena su mylima žmona ir dukrele, turi gerą karjerą. Tačiau jis serga Parkinsono liga, o visiškai idilei trukdo kai kurie keisti ir sukti galvą verčiantys pacientai. Kai jis pasikviečiamas padėti tiriant ką tik nužudytos moters bylą, ima daugėti vis daugiau sutapimų, susijusių su jo vienu iš pacientų, o klaidingi žingsniai jį patį klampina vis gylyn.

Pradžia nelabai įtraukė. Kadangi skaičiau anotaciją, buvo aišku, apie kurį pacientą kalbama ir ką pagrindinis veikėjas įtars, todėl siužetas tapo nuspėjamas, netgi nuobodokas. O ir pačiam Džo nesimpatizavau (tiesa, skaičiau, kad vėlesnėse knygose jis įdomiau bus pateikiamas), ypač jo nutarimai elgtis vienaip ar kitaip – vietomis net pagalvodavau, kad pats kaltas dėl pasekmių. Jau nekalbant apie jo asmeninius santykius, kur klaidų irgi netrūko. Tačiau kai siužeto eiga pasisuko man nenuspėjama linkme, atsirado intriga. Mano galvoje vis daugėjo klausimų: kas, kaip, kodėl. Vienas hipotezes tuoj keisdavo kitos, nes prieš tai buvusios sugriūdavo kaip kortų namelis. Buvo įdomu, kokie žudiko motyvai, kaip su visu tuo susijęs Džo, kas dar įsivėlęs į visa tai. Puslapių mažėjo, išsikapstymui laiko liko vis mažiau. Pabaiga man priminė vieną berods ,,Mentalisto” (nes kito detektyvinio serialo kaip ir nežiūriu) serijos atomazgą, bet ji tik panaši, tikrai ne tokia pati. Ir ,,išrišimu” likau patenkinta.

Man, kaip besidominčiai psichologija, ir buvo didžiausias ,,kabliukas” toks, kad pagrindinis personažas – psichoterapeutas. Nelendama į kažkokias šio mokslo gilumas, kai kur pateikiama stereotipų, susijusių su psichologijos specialistais, bet įdomiausia  vieta man buvo kažkur pradžioje, kai veikėjas svarstė, kaip jam pasielgti: viena vertus, jis įtaria, kad jo pacientas atliko nusikaltimą, kita vertus – jį varžo konfidencialumo taisyklė. Aišku, vietoj to, kad jis ilgai svarstytų, galėjo tiesiog etikos taisykles atidžiai persiskaityti ar pasitarti su labiau išmanančiais kolegomis. Bet kaip tuomet būtų pasisukęs visas siužetas?

Nors kurį laiką galvojau, kad šią knygą vertinsiu ne daugiau 3/5, galiausiai neliko nieko kito kaip rašyti 4 ir užsinorėti antrosios dalies. Gal ji padės labiau susidomėti pagrindiniu personažu?

Neseniai jau pasirodė lietuviškai antroji dalis – ,,Amnezija”, o iš viso, pasak goodreads.com yra septynios dalys.

Ekranizacija

Vokiečių televizijai kurtas filmas Neben der Spur – Adrenalin (The Trace – Adrenalin) buvo pristatytas šių metų Miuncheno filmų festivalyje. Režisieriai: Cyrill Boss, Philipp Stennert. Visgi, apie filmą daug informacijos nėra, bet išties norėčiau ateity jį pamatyti.

Reklama

3 mintys apie “5.41. Michael Robotham ,,Įtariamasis”

  1. Labas, koks sutapimas, aš iš savo domėjimosi psichologija net blogą pradėjau tom temo rašyti, pažiūrėk jei įdomu manotikrasgyvenimas.wordpress.com 😉 O knygą būtinai paskaitysiu, gal net filmą čia kur nors aplink rodys, juk aš Vokietijoj gyvenu 🙂 (aš ta pati, kuri rašo Bestandworstofgermany.wordpress.com 😉 ). Ačiū už rekomendacijas!

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s