Apie netektį ir knygų iššūkius


Vakar netekome dar vieno ypatingo Žmogaus – Romualdo Granausko. Skaičiau tą naujieną ir niekaip negalėjau įsisavinti šios žinios. Prieš akis stovėjo paskutinė perskaityta knyga ,,Šventųjų gyvenimai“, kurios autorius ir yra būtent jis. Tai ne pirmas ir ne paskutinis sutapimas mano trumpame gyvenime, tačiau vis tiek. Skaudu. Taip, darbai išliks mūsų atminty ilgai, juos, reikia tikėtis, skaitys dar ne viena karta. Bet taip norisi tokius žmones regėti gyvai dar ilgai, skaityti ar išgirsti apie naujus jų darbus… Ypač, kai kažkur pasąmonėje guli tas tikėjimas, kad tokie žmonės turi gyventi amžinai. Deja, bet taip nėra. Todėl belieka džiaugtis tuo, ką turime: išleistais kūriniais, senais interviu ar tiesiog prisiminimais, jei tokių apie šį žmogų turime.

__________________________________________

Iššūkiai. Jau kurią dieną rezgiau mintį, kad noriu parašyti apie tai. Taigi, dabar bandysiu sudėlioti visus žodžius geriausiai kaip tik išeina.

Pirmasis iššūkis, apie kurį noriu pašnekėti, yra neseniai viename socialiniame tinklapyje kaip virusas sklidęs 10 knygų, kurios padarė įtaką tau gyvenime (ar kažkaip panašiai) iššūkis. Kai man jį perdavė, sugalvojau sudalyvauti: tikriausiai tai vienintelis toks iššūkis, kuriame norėjau sudalyvauti. Bet juk suprantate, kad 10 knygų, kurias būtų galima išrinkti, yra pernelyg sudėtinga, ypač, jei gyvenime skaitėm daugiau nei 10. Taigi, ir aš dėliojausi, dėliojausi, galiausiai padariau tokį sąrašą, nors dabar, praėjus mėnesiui, manau, kad galbūt, jei rašyčiau šiandien, kurią nors galbūt keistų kita. Tuo labiau, kad nėra knygų, kurios kažką mano gyvenime būtų pakeitusios. Jos tiesiog atsidurdavo tinkamu laiku. Ir kas svarbiausia, tikrai ne kiekvieną knygą skaitant suvokdavau, kad ji man išties svarbi ir kuo būtent patiko. Tik po truputį pradedu suvesti, kodėl vienokios ar kitokios knygos tam tikru metu puikavosi geriausiųjų vietose, kol jas pakeisdavo kitos. Tad ir vis dėlto, galbūt kai kurios tų knygų išties formavo mane, mano mąstyseną, kad ir ne visos jos baisiai intelektualios. Ir kai pradedu į tai gilintis, mano dešimtukas išsiplečia iki žymiai didesnio skaičiaus.

Tačiau dabar pernelyg nelįsdama, nekeisdama nieko ir nesismulkindama įdedu tą dešimtuką, kurį kėliau į ,,Facebook“, nes bet kuriuo atveju šios irgi buvo ir tebėra svarbios. Šalia pavadinimų yra ir trumpi paaiškinimai, kodėl būtent ši knyga pateko.

1. Kevin Brooks ,,Lukas‘‘bene ryškiausia ir įsimintiniausia knyga iš ankstyvosios paauglystės. Ir nesvarbu, kad galbūt, jei skaityčiau dabar, į ją žvelgčiau kiek kitaip, bet tai buvo bene pirmasis skaitytas romanas apie žmonių žiaurumą, netoleranciją, bandos jausmą, nužmogėjimą.
2. E. M. Remarque ,,Kelias atgal‘‘. Visos jo knygos daugiau ar mažiau puikios, artimos, sukeliančios daug emocijų ir minčių, bet šita visgi man pirmoje vietoje kol kas.
3. Ian McEwan ,,Atpirkimas‘‘. Šios negaliu nepaminėti, nes nuo pat perskaitymo iki dabar ji man numeris vienas. Tai romanas, po kurios supratau, ką reiškia tobula knyga. Ir tai pirmas kartas, kai jaučiau didžiulį pyktį knygos personažui.
4. George R.R. Martin ,,Sostų žaidimas‘‘ (ir kitos dalys). Nes pakeitė požiūrį į fantastinę literatūrą.
5. Harper Lee ,,Nežudyk strazdo giesmininko‘‘. Nes į vieną knygą sutelpa visos svarbiausios vertybės.
6. Marcelijus Martinaitis ,,Mes gyvenome‘‘. Tikrųjų vertybių atskleidimas, nostalgijos sukėlimas, parodymas, kad ir niūriausiuose laikotarpiuose visuomet būna ir šviesesnių akimirkų.
7. Thomas Harris ,,Hanibalo‘‘ serija (,,Hanibalas. Pradžia‘‘, ,,Raudonasis drakonas‘‘, ,,Hanibalas‘‘, ,,Avinėlių tylėjimas‘‘). Pamenu, kaip į mane kreivai žiūrėdavo, jei tik pasakydavau, kaip man patinka ši serija. Bet iš tikrųjų, autorius sukūrė vieną intelektualiausių, įdomiausių ir negailestingiausių personažų literatūroje, kuris yra man ir vienas mylimiausių.
8. Victor Hugo ,,Paryžiaus katedra‘‘. Nes būtent šia knyga pradėjau pažintį su V. Hugo kūryba, nes ji – tik dar vienas įrodymas, kiek puikios literatūros būna privalomų knygų mokyklai sąrašuose, nes tik dėl jos nepabijojau ,,Vargdienių‘‘ didelės apimties ir taip atradau dar vieną puikų romaną.
9. Haruki Murakami ,,1Q84’’. Nes tai ne tik viena įdomiausių mano skaitytų knygų, bet ir apskritai pirmoji, kuri atvedė mane į ,,murakamišką‘‘ pasaulį, kuriame pabūti karts nuo karto įsinoriu.
10. Ken Kesey ,,Skrydis virš gegutės lizdo‘‘. Dar ilgai po jos perskaitymo negalėjau išmesti jos iš galvos – tokia emociškai stipri ji pasirodė. Tai viena tų knygų, kai ir juokiesi, ir verki.

Tai tiek apie šį iššūkį…

O dabar apie kitą – jau kelerius metus vykstantį knygų metų iššūkį, kai yra sudaromas 14 knygų, kurias reiktų perskaityti per metus (taip, žinau, užtenka 12). Pati jame dalyvauju trečius metus. Pirmaisiais įvykdžiau. Antraisiais ne. Trečiaisiais (šiais) irgi neįvykdžiau – nors nepasibaigė dar metai, bet tvirtai tai žinau, nes artimiausiu metu mano skaitymo planuose nėra knygų, kurios yra tame sąraše. Ir galiausiai padariau tokį sprendimą, kad visgi artimiausiu metu jokio panašaus iššūkio sau nekelsiu. Tikriausiai sakysite, kad pasiduodu. Ne, nepasiduodu. Juolab, kad be galo mėgstu aš visokius sąrašus, kuriuos po to braukiu, pildau, vėl braukiu. Turiu tam ir internetinių vietų, ir kompiuteryje word’o dokumentų, ir dar keliose popierinėse knygelėse… Tačiau jau kurį laiką toks iššūkis mane pernelyg varžo. Varžo ir dėl besikeičiančių norų, ir dėl tam tikrų aplinkybių. Be to, ėmiau jausti, kad turi ateiti laikas vienai ar kitai knygai. Tikiu, kad ateis laikas ir tai pačiai John Irving ,,Sidro namų taisyklės“, kuri namuose nejudinama stovi jau ko gero kokius 6-7 metus. Ateis laikas ir kitoms, kurių neperskaičiau, nors įrašiau iššūkiuose užpernai, pernai ar šiemet. Telieka to laiko sulaukti.

Dabar norisi labiau abstraktesnius tikslus skaitymui išsikelti. Kad ir daug labiau susipažinti su lietuvių autoriais. Neapleisti anglų kalbos ir perskaityti nors vieną kitą knygą angliškai per metus. Na, ir skaityti, skaityti, skaityti.

To paties ir jums linkiu. Įdomių skaitinių, atradimų, malonumo skaitant.

O ateity žadu vėl grįžti prie to, kas ir yra šio puslapio ,,varomoji jėga“ – perskaitytų knygų aprašymų. Tikiuosi, greitu metu galėsiu pasidalinti nauju perskaitytu kūriniu.

Reklama

1 mintis apie “Apie netektį ir knygų iššūkius

  1. Tikrai gaila, jog rašytojas R. Granauskas išėjo anapilin. Gaila. Esu skaičiusi jo dvi knygas, tai tikrai verčia susimąstyti, apgalvoti mus supantį pasaulį. Tokių rašytojų lietuvių literatūroje labai reikia.
    O kas liečia knygų sąrašą, tai sutinku, jog “Atpirkimas“ yra labai gera knyga, o “Skrydis virš gegutės lizdo“ kaip tik skaitau dabar, tai knyga, kuri tikrai verta dėmesio. Manau, ne veltui ji yra įtraukta į būtinų perskaityti knygų sąrašą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s