5.32. Julie Otsuka ,,Buda palėpėje“


knygos-virselis-5252aa84dfe99Priešistorė liudija: po Pirmojo pasaulinio karo japonai vyrai plaukia į San Fransiską ieškoti darbo, vėliau vieni jų, užsidirbę, grįžta į Japoniją, kiti – pasilieka. Amerika turi tapti jų namais, tad jie čia ima kurti šeimas. Į Japoniją siunčia nuotrauką – nebūtinai tikrą, gal kiek pagražintą, galbūt ir ne savo – ir laukia nuotakos, išsirinkusios savo būsimąjį iš fotografijos. Taigi, autorė ir seka tų moterų, išvykusių į Ameriką, pėdomis bei pasakoja, kaip pasisuko jų likimai.

Mažutė, plona knygelė, o pasakoja tokios daugybės moterų likimus. Rašymo stilius yra stipriausia pasakojimo dalis. Rašoma neįprastai: įvardžiu ,,mes“, taip neprarandant asmeniškumo, o tuo pačiu išvengiant koncentravimosi tik į vienos veikėjos gyvenimą (jei būtų kalbama ,,aš“ asmeniu) ar atsiribojimo (jei būtų pasirinkta kalbėti trečiuoju asmeniu – nors karts nuo karto jis irgi naudojamas, bet taip, kad vis vien viskas skamba taip, lyg kiekvienos moters gyvenimas šioje knygoje būtų tiek pat svarbus).

Mažučiai skyreliai, kuriuose apimamos tam tikros temos, tokios kaip vyrai, darbas, vaikai, aplinkiniai ir t.t. Pasakojamos skaudžios istorijos tų, kurios išvykusios į Ameriką jau buvo pasmerktos likusį gyvenimą praleisti dirbant laukuose, viešnamiuose ar, jei itin pasisekė, tarnauti amerikiečių namuose. O juk išvykdamos jos svajojo, kaip puikiai jos gyvens, turės jaukų namuką, nereikės taip vargti, kaip jų motinoms, o svarbiausia – šalia turės gražuolį vyrą, rašiusį nuostabius laiškus. Tačiau viltys taip ir sudužo jau išlipant iš laivo ir pamačius tikruosius vyrus, sužinojus tikrąją jų materialinę padėtį, atskleidus tikruosius jų būdo bruožus.

Tai knyga ir apie išnykimą. Pradžioje, kultūros nykimą, kai emigrantės nejučia ima mėgdžioti savo šeimininkų gyvenimą, kai jų vaikai išsižada savo tikrųjų vardų, nes nori būti vadinami neįmantriais amerikietiškais, varto akis, kai pamato motiną meldžiantis pagal japonų papročius, vengia vartoti japonų kalbą… Ir šitą sąrašą būtų dar galima tęsti. Arba kai reikalingi žmonės iš pradžių yra vis ieškomi, prisimenami, o galiausiai ima nykti iš atminties.

Graži, liūdna knyga. Patiko.

Reklama

1 mintis apie “5.32. Julie Otsuka ,,Buda palėpėje“

  1. Na va, dabar tai tikrai pasiimsiu ir aš šitą knygelę. Vis norėjau, norėjau, bet vis ne, per didelė eilė, per didelė eilė.. Dabar gi manau pastumdysiu eilę, kad šiai vietos atsirastų 🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s