5.31. Ken Follett ,,Žemės stulpai”


a973e76c6c6280a4376f21f9e1dafc96

,,Žemės stulpuose” yra vaizduojama gotikinės katedros statyba viduramžių Anglijoje. Romano veiksmas trunka apie keturiasdešimt metų, netrūksta tikrų XII a. Anglijos istorijos įvykių (imperatorės Modės ir karaliaus Stepono kovos dėl sosto, trintis tarp monarchų ir bažnyčios vadovų). Katedros statyba suveda skirtingų luomų ir interesų žmones, verda aistros, mezgamos intrigos, tarpsta smurtas. Statytojai – prioras Filipas, Tomas Statytojas, šio įsūnis Džekas ir kiti – idealistai, pasišventę didingos katedros idėjai, nepabūgstantys net vyskupo ir karaliaus intrigų ir smurto.

Užvertusi paskutinį puslapį net negaliu pagalvoti apie tai, kad vienu metu man buvo kažkas užėję ir, nepaisant to, kad knyga jau nuo pat pradžių pasirodė įdomi, norėjau ją nebaigtą grąžinti į biblioteką. Laimei, taip neįvyko, o aš, kad ir po netrumpos pertraukos, grįžau prie jos ir mėgavausi kiekvienu puslapiu.

Kai pamatau tokios apimties kaip ši (kiek daugiau nei 1000 psl) knygą, pagalvoju, kad greičiausiai joje bus daug nuobodžių aprašymų, nes, rodos, ko tiek ten galima prirašyti. O čia dar pasakojimas apie katedros statymą, tad greičiausiai daugybė puslapių bus skirta architektūriniams terminams, pastatų aprašymams ir panašiai – tam, kas, prisipažinsiu, manęs pernelyg nedomina. Tačiau man teliko maloniai nustebti ir džiaugtis, kad autorius nerašė ilgiausių gamtos ar architektūros aprašymų, informacijos pateikta tiek, kiek reikia, kad toks skaitytojas kaip aš, nenuobodžiautų, o kaip tik – viską iki paskutinio žodžio perskaitytų su tokiu pačiu polėkiu ir įsitraukimu.

Svarbiausia, kad nebuvo nė vieno skyriaus, nė vienos dalies, kuri būtų mažiau įdomi. Stebėjausi autoriaus sugebėjimu taip įdomiai parašyti tokią kelis dešimtmečius trunkančią istoriją be jokio suklydimo ir ,,nuosmukio”. Taip susigyvenau su veikėjais, kad vis dar sunku suvokti, jog su jais ,,nebesusitiksiu” (tiesa, yra serialas, kurį žadu peržiūrėti ateity). Likus 200 psl iki pabaigos nesusilaikiau neatsivertusi paskutiniojo puslapio: tiesiog negalėjau tverti nežinios, kai pats didžiausias knygos blogietis Viljamas nenuilstamai kenkė tiek priorui Filipui, tiek visiems kitiems. Ir pamačius pabaigą skaityti buvo ne mažiau įdomu, nes sužinojau tik vieno personažo likimą, tad kilo klausimas: o kaip užsibaigs kitiems?

Kadangi veiksmas sukasi apie vienuolyną, tai, be abejo, daug dėmesio skiriama tikėjimui, išsakomoms tiesoms. Prioras Filipas apskritai atrodo be proto atsidavęs Dievui, bet tuo pačiu ir neprarandantis sveiko proto. Taip, kas liečia Biblijoje išsakomas tiesas, jis jų laikėsi ir visiems skiepijo, buvo netgi pernelyg užsispyręs, jei kas nutardavo jų nesilaikyti, bet iš kitos pusės, jo sąžiningumas, ištikimybė tikėjimui, aštrus protas buvo tai, kas ne vienam veikėjui leido jį gerbti ir mylėti, nepaisant kitokių pažiūrų, susijusių su tikėjimu ir jo svarba. Gerų veikėjų, kovojančių už savo vietą pasaulyje, pakankamai. Na, ir kas, kad kovojama kartais ir ne tokiais būdais, kokiais norėtųsi, bet išeities kitos nelabai būna, todėl ir tikėjimas bei žavėjimasis jais nenutrūksta. Ar tai būtų Džekas, ar Aljena, ar kuris kitas.

Nors romane yra ne vienas blogasis veikėjas, bet ryškiausias ir įdomiausias charakteris – Viljamo. Čia žinot, panašiai, lyg skaityčiau Sostų žaidimą, kur nepaprastą žiaurumą rodo Džofris. Tik tiek, kad Viljamas, sugebėdamas būti toks žiaurus, turėjo ir keletą silpnybių. Tiesiog skaičiau ir negalėjau patikėti, kaip žmogų, kuris jaučia malonumą prievartaudamas ir žudydamas, gali išgąsdinti grasinimas, kad už tokį elgesį jis degs pragare. Arba nesugebėjimas pasakyti savo brangiausiajai mamytei ,,ne”. Ir panašiai. Ir kai jis engia tuos nekaltus žmones metai po metų, o jam kaip nieko nenutinka, taip nieko, tai beprotiškai pikta darėsi. Bet puikus veikėjas, prikibti prie jo nėra kaip.

Labai patiko, žymiuosi prie tų geriausių skaitytų.

Tiesa, yra šios knygos antroji dalis ,,World Without End”, kiek žinau, jos lietuviškai dar nėra. Bet bent jau tiek, kad abi dalys pasakoja apie skirtingus veikėjus, taigi, tai nėra visiškas tęsinys, be kurio tektų krimstis ir galvoti, kaip dar galėtų pasisukti veiksmas.

Ekranizacija

Pagal ,,Žemės stulpus” yra sukurtas 8 epizodų mini serialas The Pillars of the Earth. Istorinės romantinės dramos/trilerio žanrams priskiriamame seriale vaidina tokie aktoriai kaip Matthew Macfadyen, Eddie Redmayne, Ian McShane ir kt. Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir Kanados bendras darbas buvo nominuotas 3 Auksiniams gaubliams, taip pat laimėjo ar buvo nominuotas keliuose kituose apdovanojimuose.

Advertisements

One thought on “5.31. Ken Follett ,,Žemės stulpai”

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s