5.26. Alyssa Shelasky ,,Prijaukinti prijuostę. Nuotykiai virtuvėje ir ne tik“


prijaukinti-prijuoste-nuotykiai-virtuveje_1Šioje knygoje autorė pasakoja apie save. Apie savo gyvenimą, virtuvės vengimą, o galiausiai – jos prisijaukinimą. O šiame kelyje ją lydėjo ir tinklaraštis, kuris paskutiniu metu kiek apleistas Prieš tai skaičiau nemažai gerų ir sudominusių komentarų apie šią knygą, tad užtikusi ją bibliotekoje pasičiupau per daug negalvodama. Tik štai jau skaitydama pradžią ėmiau galvoti: ar man kažkas nutikę, kad gan dažnai paskutiniu metu nusiviliu knygomis, ar tiesiog blogai renkuosi.

Pirmasis trečdalis knygos man patiko mažiausiai. Nors, kai pagalvoju, tos pačios problemos tempėsi ir vėliau. ,,Kaltę“ suversčiau pačiai veikėjai, kuriai tiesiog nesimpatizavau. Jos elgesys neatrodė nei žavintis, nei įdomus, kai kas tikriausiai ir su pažiūromis kirtosi. Apie ką aš čia? Apie Alisos ėjimą nuo vieno vyro prie kito (nevengiant ir ,,dvigubų“ draugysčių), amžiną verkšlenimą, kaip jai nesiseka surasti to vieno vienintelio, gyvenimo būdą (nesibaigiantys vakarėliai, vienkartiniai pasimatymai ir t.t.). Už drąsą aprašyti save tokią, kokia yra, nevaidinti, kad yra geresnė nei iš tiesų – pliusas. Bet tik tiek.

Įdomesnė knygos dalis susijusi su nauju meilės objektu, kuris knygoje vadinamas tiesiog Šefu. Jų santykiai pateikti pakankamai įdomiai, nenusaldintai, su visais kritimais ir nuosmukiais. Gyvenimas su Šefu paskatino ją imtis virimo ir kepimo meno, mat iki tol ji su virtuve neturėjo visiškai nieko bendro. Taigi, kai pagamino pirmąjį savo valgį (neskaitant sumuštinių, kuriuos su Šefu jie kepdavo krūvomis), jai buvo berods 31-eri. Skaitydama tą vietą ir save paguodžiau: dar turiu laiko ir aš virtuvę prisijaukinti ateity. Knygoje nerasite daug smagių aprašymų apie nepavykusius valgius: tik vienas kitas kurioziškesnis atvejis, o daugiausiai ėjimas virtuvės užkariavimo link buvo aprašomas kaip tikslingas, su taisytinomis klaidomis – tikrai ne su sudegusiais pyragais, pilnais dūmų namais ar sukeltu milžinišku gaisru. Apskritai, Alisos ėjimas tikslo link žavi ir dar kartą patvirtina, kad norint viskas galima ir niekad nėra per vėlu. Štai Alisai maisto gamyba tapo puikia terapija užpuolus blogoms mintims, būdas bendrauti ir surinkti mylimus žmones kartu.

Žavėjo mane ir jos santykiai su draugėmis, tėvais – tokių norėtų, manyčiau, daugelis. Vien ko verta ta scena, kai Alisa sudaužo draugės automobilį, todėl jos pyktį bando numalšinti krūva skaniausių keksiukų. Kuris maisto mėgėjas atsispirtų šiam ,,kyšiui“?

Į pabaigą įdomumas vėl mažėjo, skaičiau vos ne iš inercijos, kad tik užbaigčiau ir kitą dieną galėčiau imtis kitos, galbūt geresnį įspūdį paliksiančios knygos.

Tikiu, kad jei veikėja ir jos gyvenimo būdas būtų patikęs, tai ir knyga būtų pasirodžiusi neprasta ,,lengvo skaitalo“ kategorijos knyga, bet dabar tiesiog vietomis nesupratau jos.

Tiesa, knygoje yra pateikta receptų, apie kuriuos kaip tik prieš tai esančiuose skyriuose buvo ir rašoma. Taigi, jei tik sugundė jie tekste, turėsite galimybę ir pasigaminti.

Įvertinau 3/5 .

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s