5.21. – 5.22. Charlaine Harris ,,Mirties valanda” ir ,,Nei gyvas, nei miręs”


mirtiesneigyvasneimiresKad iš eilės neitų du pakankamai panašūs įrašai, iš karto aptarsiu dvi paskutines perskaitytas knygas: 11 ir 12 Sukės knygų serijos dalis. Taigi, beliko perskaityti 13-ąją, kuri dar nepasirodė lietuviškai, o angliškai kompiuterio ekrane vargu ar turėsiu jėgų ir noro perskaityti, taigi, pabaigą sužinosiu tikriausiai dar negreit.

,,Mirties valandoje” visas dėmesys kreipiamas į tai, kad kažkas įmeta Molotovo kokteilį į Semo barą, bei tai, kad Erikas ir Pem planuoja sąmokslą prieš jų valdovą Viktorą. Tuo tarpu ,knygoje ,Nei gyvas, nei miręs” vampyrų vakarėlio metu randama negyva mergina – ta pati, kurios kraują ką tik gėrė Erikas. Todėl įtarimai krinta ant jo. Be viso to, Sukė įsivelia į savo giminaičių fėjų reikalus.

11-oji dalis, palyginus su keliomis paskutinėmis, buvo įdomi ir pakankamai įtraukianti. O gal tiesiog buvau išsiilgusi personažų ir visų nesėkmių bei nutikimų, kurie tampa Sukės kasdiene rutina. Ji turi keletą vyrų, kurie jai ištiesia ranką, nepaisant to, kaip susiklostę jų santykiai, namuose laukia du gražuoliai giminaičiai fėjos, o pati Sukė gaudo kiekvieną akimirką, kai tik gali pabūti niekieno netrukdoma. Nes poilsis – pernelyg retai pasitaikantis. Ir dargi jaučiama, kad Sukė ima suvokti, kad ima nepritapti prie pažįstamų, kurie kaip tyčia visi vaikšto poromis, laukiasi vaikų, kai tuo tarpu Sukė nėra nei užsitikrinusi ateities, nei, kol vaikinais tampa vampyrai, gali galvoti apie vaikus.

12-oji dalis pasirodė žymiai nuobodesnė. Nors ir pati žinau, kad tai tikrai ne pirmas kartas, todėl kaip ir turėčiau laikyti tai dažnai pasitaikančiu trūkumu, tačiau šioje ypač jautėsi tai, kad 400 psl buvo tiesiog tempiama, o galop į paskutinius 40psl sudėta viskas. Dėl šito paaiškinimai tampa skuboti, nesigilinant į smulkmenas. Sukė, kaip matyt ir pati autorė Ch. Harris (kažkaip tikiu, kad turėjo pavargti kurdama vis naujus Sukės nuotykius, nors gal ir klystu), šioje dalyje itin pavargusi, norinti atokvėpio. Todėl tas ėjimas pabaigos link jaučiasi. Sukė nelaiminga. Jos nebetenkina esami santykiai, ji nebepasitiki beveik niekuo, nes net tie, kurie atrodė artimi, galop išduoda ar įskaudina. Ji šypsosi sukandusi dantis, bando save įtikinti, kad yra ir laimingų akimirkų, bet giliai tos laimės ne itin yra. Ji kuria laimingą ateitį tų, kurie yra šalia jos ir to nusipelnę, bet tuo pačiu negalvoja apie tai, kokia jos bus ateitis. Abiejose knygose užsimenama apie tai, kad Sukė galėtų virsti vampyre, bet šita galimybe, mano nuomone, vargu, ar ji pasinaudotų. O liūdniausia, jog perskaičiusi 12-ą dalį susidariau įspūdį, kad greičiausiai Sukė liks su tuo, kuris man mažiausiai patinka (nors kita vertus, tai būtų logiškiausia). Ir dar tas įvykis pabaigoje nuvylė. Nes ko jau ko, o būtent to, kiek pastebėjau, visai nemėgstu nei literatūroje, nei televizijoje (įtaką matyt padarė serialas ,,The Vampire Diaries”, kur tokie dalykai vyksta pernelyg dažnai).

Ekranizacija

Jau ne kartą minėjau, kad yra serialas ,,True Blood“, kurio šios vasaros septintasis sezonas yra jau paskutinis. Jau ilgą laiką serialo įvykiai nebesisieja su knygų serija, taigi, jei nuspręstumėte žiūrėti, nusiteikite kitokiems Sukės nuotykiams.

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s