5.18. Pat Conroy ,,Pajūrio muzika”


virselis-1000Priešistorė (galimybė praleisti šią pastraipą, jei neturit nei laiko, nei noro skaityti ilgų ir nelabai į temą įžangų). Ši knyga man asocijuojasi su nauju gyvenimo etapu. Ją nusipirkau vos po keleto dienų nuo atsikraustymo į Vilnių prieš porą metų. Tuomet dar nebuvau susiradusi bibliotekos, o ir paskaitos lyg ir nebuvo normaliai prasidėjusios, viskas nauja, o knygos po ranka – nė vienos. Tad nusipirkau su ta mintimi, kad turėčiau, ką skaityti. Tačiau netrukus man knygų paskolino skaitantys aplinkiniai, dargi į Mickevičių nužygiavau užsirašyti (ir kokį pusmetį bumbėjau, kokia tai nemaloni ir nepatogi knygų išdėliojimu biblioteka, kol galop susitaikiau ir dabar visai smagu nuėjus vis kokią nors naują knygą rasti), o ,,Pajūrio muzika” taip ir liko padėta šone… Pernai susigriebiau ir į knygų iššūkį ją įrašiau ir netgi lapkritį pagaliau prie jos priėjau, bet kadangi ją pasiimdavau tik grįžusi į gimtuosius namus, skaitymas užsitęsė iki šiandien. Taigi, šįvakar užverčiau paskutinį puslapį.

Ir nors žinojome, kad žmonės mirtingi, ir susitaikėme su tuo ir protu, ir instinktais, niekada rimtai nesusimąstėme, kad mirs mūsų motina, kad vieną dieną jos nebeturėsime. (432 psl.)

Džekas Makolas yra pabėgęs į Romą, palikęs gimtąjį kraštą, Čarlstoną Pietų Karolinoje, kad galėtų užauginti savo dukrą ramiai. Čia jis ne tik yra tapęs maisto kritiku, bet ir turi kovoti su demonais, tūnančiais praeityje. O jų – visa gausybė: mylimos žmonos savižudybė, prasti santykiai su tėvais, brolio psichinė negalia, vaikystės draugų išsiskyrimas, artimųjų likimuose įrašyta žydų holokausto ir Vietnamo karo, Amerikos dvasinio holokausto, patirtis. Džekas nepalaiko jokių santykių su net artimiausiais žmonėmis iš praeities, tačiau kai nuo leukemijos ima merdėti motina, vyras privalo grįžti į Ameriką. Šis grįžimas padės Džekui atskleisti ne vieną paslaptį bei žmonos savižudybės priežastis, o taip pat atvers ne vieno gilias žaizdas.

Tavo mama mano, kad tėvas labai tave myli, bet… jai taip pat atrodo, kad vieną dieną jis tave užmuš. (266 psl.)

Taigi, šioje knygoje yra išties visko daug. Smulkus šriftas ir nemaža apimtis (~600 psl), tikiu, ne vieną atbaidys, o ir nežinau, kaip kitiems, bet pati dar ir negreit tuos lapus verčiau, nepaisant to, kokia įdomi ji man pasirodė.

Nuo pat pradžių žavi rašymo stilius: sunku jį apibūdinti žodžiais, bet man jis toks sruvenantis, lyg upelis, lyg toji pajūrio muzika, kuri minima pavadinime. O ir juoko čia netrūksta, nepaisant to, kad jis būna pro ašaras: ironijos dialoguose nemažai. Taigi, skaityti gera ir nenuobodu, tokio teksto buvau išsiilgusi, o ir pati pamenu, kaip atėjus galimybei perskaityti nors keletą knygos lapų, čiupdavau ją su malonumu, nes norėjau vėl pajusti, kaip malonu skaityti šį tekstą.

– (…) Kur tėtis?

– Girtas, – atsakė Diupri.

– Vaje. Kaip netikėta. – tarė Dalasas. – Tėvukas padaugino. Jis juk niekada taip nedaro.

– Jis geria, kai jaučia įtampą, – paaiškino Diupri.

– O šiaip dar geria tik tada, kai įtampos nėra, – pridūriau. (542 psl).

O knyga liūdna. Ne tik liūdna, bet ir skaudi, sunki emociškai. Tiek daug likimų, žmonių paliesta. O tie žmonės – visi persipynę vieni su kitais, kai kurie – priklausomi vieni nuo kitų. Kažkas pažįstama ir pačios išgyventa, kažkas – tik girdėta, matyta filmuose ar skaityta anksčiau, bet sugebėjimas viską taip natūraliai, su pakankamu, bet neperdėtu kiekiu ironijos aprašyti, leidžia dar sykį suvokti, kokie sunkūs gali būti kitų gyvenimai. Kiek patiria žmogus, o kitas – nė nežino. O dar kitas – nenori suprasti. Kiek sugadintų gyvenimų, skaudžių patirčių. Galbūt dėl to skaityti dabartį, kuri kaip tikra priešprieša niūriems prisiminimams, buvo be proto gera, o ir vietomis gal pernelyg rožine spalva piešiami dabarties įvykiai visai neerzino ir netrukdė. Nes ir norėjosi, kad pagaliau ateitų ir šviesios dienos. Juk po tamsos ateina šviesa. Tebūnie šių veikėjų šviesa – dabartis. Būtent taip mąsčiau skaitydama ir godžiai verčiau lapą po lapo. O per šiuos 8 skaitymo mėnesius (daugiau nei pusę knygos perskaičiau per pastarąsias kelias dienas) taip susigyvenau su šia istorija ir pagrindiniais veikėjais, kad net ir sunku bus dabar, žinant, kad jau viskas, paskutinis puslapis užverstas ir jokio tęsinio nebus.

Iš to, ką šiemet skaičiau, kol kas ši knyga man – pirmoje vietoje pagal gerumą. Nors aišku, knygų planuoju dar nemažai perskaityt šiemet, bet kadangi žinau, kaip paskutiniu metu retai perskaitau knygą, kuri kiek giliau įsirėžtų į atmintį, tai spėju, kad pirmoje vietoje ji dar kiek pabus.

 

Advertisements

4 thoughts on “5.18. Pat Conroy ,,Pajūrio muzika”

  1. Aš šitą knygą nusipirkau dėl išpardavimo. Kainavo niekingus devynis litus. Pagalvojau, kad jei nepatiks paaukosiu vėliau į mainų lentyną.
    Bet ši knyga buvo vienas didžiausių atradimų tais metais, o dabar net namų bibliotekoje retai matau, nes cirkuliuoja kažkur giminių ir draugų rate, vis trumpam sugrįždama. Ironija, humoras, visi skauduliai buvę knygoje man ilgam įsirėžė į atmintį. Gera knyga, kuri neaišku kodėl praslydo nepastebėta skaitytojų. Todėl kai radau šį rašinėlį labai apsidžiaugiau, kad ne man vienai čia taip patiko ;}

    • Aš saviškę irgi prie akcijinių knygų radau (9,99 Lt). Ir labai pritariu dėl to, kad gaila, jog nepastebėta liko. Nes ir pati apie ją visiškai nieko nežinojau, bet anotacija sudomino, tai ir surizikavau 🙂
      Jei tada jos nebūčiau pirkusi, vargu, ar kada nors į ją būčiau atkreipusi dėmesį, nors bibliotekoje nesyk mačiau (po to, kai jau turėjau ją įsigijusi).

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s