5.14. Jane Austen ,,Ema”


jane-austen-ema-2833-1Iki šiol buvau skaičiusi vieną J. Austen knygą – ,,Puikybė ir prietarai”, kuri kad ir patiko, bet nepaskatino imti į rankas kitų jos knygų. Tačiau pernai peržiūrėjau ne vieną jos romanų ekranizacijų, iš kurių viena – Emma (1996) paliko labai gerą įspūdį: iki dabar prisimenu, kaip žiūrėdama vidurnaktį tramdžiau juoką, kad tik namiškių neprikelčiau. Tuomet ir nusprendžiau, kad būtinai turiu perskaityti ir knygą.

,,Ema” – tai pasakojimas apie Emą Vudhaus, kuri yra turtinga, graži ir protinga. Ji nė negalvoja apie tai, kad artimiausiu metu galėtų ištekėti, džiaugiasi gyvendama su tėvu bei karts nuo karto susitikdama su pažįstamais. Tačiau Ema labiausiai už viską mėgsta savo pažįstamiems ieškoti antrųjų pusių. Nepaisydama gero draugo pono Naitlio perspėjimų, ji nusprendžia surasti savo naujai draugei Harietai tinkamą porą. Tačiau viskas pasisuka kitaip nei kad ji tikėjosi.

Pirmas dalykas, kas nustebino, tai jausmai, kuriuos sukėlė Emos personažas. Ekranizacijoje man viskas atrodė linksma ir juokinga, tuo tarpu knygoje Ema dažnai erzindavo. Gal kad pati nemėgstu tokio tipo žmonių (kurie pernelyg kiša savo nuomonę), o dar tas ,,viską aš žinau” kiek panervindavo. Tačiau kuo toliau, tuo labiau susigyvenau su pagrindine veikėja ir džiaugdavausi, kai ji pagaliau kažko pasimokydavo iš savo klaidų nors laikinai. Ir žinoma,  negalėjau nesidžiaugti kiekviena scena, kurioje pasimatydavo jai rodomas dėmesys būtent iš to vyro, kuris nuo pat pirmo jo pasirodymo atrodė skirtas būtent jai ir niekam kitam.

Labiausiai žavi, be abejo, dialogai. Juose daug ironijos, nevengiama pasišaipyti iš aukštuomenės, to laikmečio bendravimo manierų. Įsivaizduoju, kaip turėjo ne vieną nervinti tos įžanginės mandagios kalbos, kurios užsitęsdavo ne minutę ir ne dvi. Juokas ėmė iš dirbtinio ir dažnai perdėto domėjimosi bei rūpinimosi kitų sveikata, gyvenimo pokyčiais ar pan. Tik vienintelis Emos tėtis man atrodė nuoširdus šiuo klausimu, jo baimė tiek pačiam susirgti, tiek kad kiti gali susirgti, pasirodė nuoširdi ir savotiškai miela.

Ši knyga – tikra atgaiva po šiuolaikinės literatūros, o tema tokia, apie kurią dabar man kaip tik ir norėjosi skaityti / žiūrėti filmus. Rekomenduoju šį šiltą, kupiną jausmų, sveikos ironijos knygą, kuri leis ir pasijuokti, ir pasidžiaugti, ir paliūdėti.

Ekranizacijos

Tai nėra viena labiausiai ekranizuojamų ,,Emos” knygų, tačiau vis dėlto norint pažiūrėti visus filmus / mini serialus išties būtų ką veikti. Paminėsiu keletą, kurios pasirodė populiariausios.

  • Emma (2009) – mini serialas (4 serijos), kuriame vaidina gerai žinoma kostiuminių dramų ir mini serialų aktorė Romola Garai, o pono Naitlio vaidmenio ėmėsi Jonny Lee Miller. Beje, turiu šį serialą ir kada nors žadu pažiūrėti.
  • Emma (1996) – jau minėtasis filmas su Gwyneth Paltrow, Jeremy Northam, Toni Collette ir kt. , kurį rekomenduoju.
  • Emma (1996) – mini serialas, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Kate Beckinsale.

Na ir dar vertėtų paminėti Aisha (2010) ir Clueless (1995) – šias dvi miniu kartu, kadangi tai nėra visiškos ekranizacijos, tiesiog istorija sumoderninta ir pateikta kiek kitaip. Pirmasis – Indijos darbas, o antrasis – amerikiečių ir iki šiol vadinamas viena geriausių romantinių komedijų paaugliams (pati žiūrėjau Clueless ir galiu pasakyti, kad išties ši kino juosta ir yra viena geriausių savo tematikoje).

Advertisements

One thought on “5.14. Jane Austen ,,Ema”

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s