5.13. Arūnas Matačius ,,Naivus romanas apie meilę, vyrą ir šokoladą“


matacius naivus romanasPamenu, kai pasakiau draugei, kad gausiu štai šią knygą, ji man prasitarė, jog jau buvo mačiusi šią ryškią ir todėl lengvai į akis krentančią knygą knygyne. Tuo tarpu aš, matyt, dėl paskutiniu metu praktikuojamo nesilankymo knygynuose (pirmiausia, be abejo dėl to, kad greičiausiai išeičiau su plonesne pinigine ir knyga, kuriai eilė ateitų labai negreit, o antra, todėl, kad mėgstu apžiūrinėti knygas, bet kai per penkias minutes mane sugeba užkalbinti tris kartus knygyno darbuotojai, tiesiog pavargstu atsakinėti, kad man tikrai jų pagalbos nereikia, tiesiog noriu ramiai apžiūrėti mane sudominusias knygas, na, bet čia nukrypau kaip visada…) šios knygos nebuvau iki tol niekur mačiusi, bet pagooglinau ir sužinojau nemažai tiek apie pačią knygą, tiek apie autorių ir tiek apie romano pristatymą, kuriame dalyvavo žurnaluose ir televizijoje šmėžuojantys veidai. Kai jau turėjau knygą savo namuose ir ji kantriai laukė, kol pradėsiu skaityti būtent ją, o ne kurią kitą, knygyniuose tinklaraščiuose ėmė rastis patys įvairiausi atsiliepimai, kurie visai skatino man pačiai susidaryti nuomonę apie šį naivų romaną.

Tad, kol nepažįstamas bendrakeleivis autobuse pakeliui į gimtąjį miestą karts nuo karto atsiversdavo kažkokį istorinį romaną, aš buvau įlindusi į rožinę knygą. Ir galvoju, kad pasiekiau skaitymo autobuse rekordą, nes ne tik kad skaičiau ją nuo pat įsėdimo iki išlipimo (mat dažniausiai bent jau pusę laiko išnaudoju snaudimui), bet ir perskaičiau ~170psl, kas net ramybės būsenoj (t.y. lovoj) per porą valandų man nėra įveikiama. Tad matyt reiktų padėkoti itin lengvam rašymo stiliui, kuris leido akims bėgti per eilutes greitai ir versti puslapius šviesos greičiu. Aišku, tai, kad lengvai skaitėsi, nereiškia, kad knyga man labai patiko. Šiaip jau galiu pagirti už tai, kas krito į akį jau tada, kai internete tik ištraukas skaičiau: rašymo stilius nėra jau toks primityvus ir susidedantis iš riboto žodyno: apibūdinimų, aprašymų yra ir visai nemažai. Dar skaitydama knygą galvojau, kad reik nepamiršti paminėti ir to, kad gerą įspūdį paliko kai kurie dialogai, kurie parašyti pateikiant tik vieno iš kalbančiųjų žodžius: nuspėti, ką sako kitas personažas, nesunku, o prie to pačio taupomos ne tik eilutės (nors spėju, rašydamas autorius apie tai tikrai negalvojo), bet ir skaitytojo laikas. Netrūksta ir įdomesnių posakių, sakinių, kuriuos, tikiu, kažkas įsirašys į atskirą knygelę ar į galvą ir progai pasitaikius cituos.

,,Kai gyvenimas šūdinas – lieka tik šokoladas!“

Na, bet akių vartymo irgi buvo pakankamai. Skaičiau kai kuriuos dialogus ir mąsčiau, ar tikrai realybėje taip žmonės kalba? Nors dėčiau pliusą už tai, kad kiekviena moteris, atėjusi į pagrindinio veikėjo gyvenimą, buvo pakankamai besiskirianti nuo kitos, taigi, kaip ir galima tikėtis kažko naujo personažo gyvenime, tačiau norėjosi, kad nors vienai iš jų pajusčiau nors kokią simpatiją (na, žinot, kad skaitydama užsinorėčiau, jog vyras liktų su kuria nors iš jų), tačiau to nebuvo, nes visos buvo keistos ir sukėlė abejonę, ar veikėjui apskritai bus kada nors lemta susipažinti su normalia moterimi? Nes kol kas jį persekioja vien tik tokios, kurių reiktų vengti iš tolo. Ir dar, man be proto trūko daugiau šokolado įtraukimo. Apie jį pagrinde šnekama pabaigoje, o pasakojant apie kiekvieną moterį šokoladas ,,išlindo“ vos kelis kartus.

Ir dar vienas minusas, tiesa, tas ,,minusas“ pasijaus ne kiekvienam: intarpai, parašyti anglų ar rusų kalba. Aš už tai, kad knygose būtų pateikta daina originalo kalba, o ne įmantriai lietuviškai išversta, nes gi galbūt užsinorėsiu jos pasieškoti po to youtube. Tad kol atsiversdavau puslapius su angliškomis dainomis (o viena iš jų buvo ir mano mėgstamos Emeli Sande), viskas buvo gerai, nes anglų kalbos žinių turiu, tačiau tuomet atsiverčiau puslapį su rusišku tekstu ir likau taip ir nesupratusi, kas ten norėta pasakyti, nes viskas, ką moku rusiškai: dar vaikystėj išmokti sakyti skaičiai nuo vieno iki dešimt. Taigi, iš viso to darau išvadą, kad dėkime originalų tekstą, bet išnašos taip pat yra visai reikalingos.

Dar, kaip ir anotacija perspėja, bus šioje knygoje ir aprašomų sekso scenų. Daugiausiai jų knygos pradžioje, po to, jei neklystu sumažėja. Pripažinsiu, kad nemažai jų tiesiog perbėgau akimis, nes po kelių perskaitytų pasidarė jau nuobodu, nes kiek galima skaityti tą patį tik kitais (ar beveik tokiais pat) žodžiais.

Na ką, galop pasidžiaugsiu už pagrindinio veikėjo galop prašvitimą akyse, autoriaus norą rašyti, sugebėjimą taip gražiai knygą išleisti ir, tikiu, kad ne vieno skaitytojo sudominimą. Ypač, jei ten mėgstat romantines knygas ar kokius nors ,,atspalvius“ skaitot, tai pamėginkit ir šitą. ,,Atspalvius“ po 50 puslapių mečiau, nes norėjosi pagrindinę veikėją čia pat nugalabyt, o tuo tarpu šią įveikiau visą ir pagrindinį veikėją nebent kokius dešimt kartų tik papurtyti norėjosi, kad pabustų. Na, bet juk pabudo ir nepurtomas, tai gal ir visai nieko.

P.S. Jei sugebėjot visą šitą rašliavą perskaityti, tai džiugu, nes man pačiai visokių nukrypimų ir neesminių detalių paminėtų čia daugokai atrodo, bet nebetrinsiu nieko, tebūnie kaip yra.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s