5.12. Marry Ann Shaffer, Annie Barrows ,,Gernsio literatūros ir bulvių lupenų pyrago draugija”


shaffer & barrows gernsio draugijaPernai apsilankiusi Vilniaus knygų mugėje įsigijau keletą knygų, tačiau tik šį mėnesį perskaičiau pirmąją iš jų (o taip, man itin sudėtinga prieiti prie savų, kai vis iš bibliotekos tempiu) – šią mažytę, vos 5 Lt kainavusią knygą. Joje pasakojama apie jauną rašytoją, gyvenančią Londone, kuri pradeda susirašinėti su Gernsio salos gyventoju. Pamažu tiek jis, o vėliau – ir kiti atskleidžia istorijas, vykusias karo su vokiečiais metais ir jam pasibaigus. Netrukus rašytoja pamilsta tiek pačią salą, tiek jos gyventojus, o jos galvoje gimsta planas.

Nuo pat pradžių man patiko tai, kad daug dėmesio skiriama knygoms. Daug gražių žodžių skiriama įvairiems autoriaus ar tiesiog skaitymo pomėgiui. Skaičiau ir gėrėjausi visais tais žodžiais ir pasakojimais.

,,Kadangi nežinau malonesnio užsiėmimo, kaip naršyti po knygynus, tai vos tik gavau Jūsų laišką, tuoj pat nuėjau į ,,Heistingą ir sūnus”. Lankausi pas juos jau daugybę metų ir visada randu tai, ko noriu, taip pat ir porą trejetą knygų, kurių nė neįtariau norinti.” (18psl)

Šalia knygų temos svarbus yra ir karas. Apie jį kalbama be pagražinimų, paprastai ir gyvenimiškai. Rašymo stilius jaukus ir šiltas, nejutau jokio autorių noro šokiruoti aprašomais vaizdais. Pasakojimai iš kiekvieno gyventojo lūpų, su savo tam tikra išskirtine maniera, leidžia susidaryti išankstinį įspūdį, kaip turėtų atrodyti rašantysis, o skaitant jų pasakojimus norisi ir juoktis, ir liūdėti – išties emocijų skaitant buvo nemažai ir labai įvairių. Tačiau humoro buvo tik ten, kur jo ir reikėjo, kadangi pasakojant itin liūdną ir neigiamus jausmus veikėjams keliančią istoriją jausdavosi rimtumas. Ir vis dėlto, netrūksta šioje knygoje šviesos, draugiškumo saviems. Būtent dėl tokių svetingų ir priimančių gyventojų, įdomios istorijos ir gražios aplinkos, Gernsio neįmanoma neįsimylėti. Nes, rodos, taip jauku būtų apsilankyti pas bet kurį iš jų, išgerti arbatos ir tiesiog mielai pasišnekučiuoti.

Ir nors buvo jau įpusėjus knygą šiek tiek nuobodulio, visgi įdomumą išlaikė iki pat paskutinio puslapio. O ir pabaiga – tiesiog nuostabi, privertusi dar labiau šypsotis (nes šypsena skaitant romaną laikėsi kone visą laiką) ir džiaugtis, kad viskas išėjo būtent taip. Su malonumu pacituočiau ir jums, bet jei dar neskaitėte, per daug sužinotumėte, tad pasiliksiu citatą savo tam skirtoje knygutėje…

Tai knyga, kurią džiaugiuosi turėdama namie ir, manau, užklupus blogai nuotaikai ar užsinorėjus ko nors pozityvaus ir šviesaus, su malonumu vėl pasiimčiau į rankas.

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s