5.9. Ira Levin ,,Rozmari kūdikis“


RozmariKudikisKadangi jau kurį laiką galvojau apie tai, kad labai noriu pažiūrėti gan gerai vertinamą šios knygos ekranizaciją, suvokiau, kad tiesiog privalau pirmiausia perskaityti romaną, ypač, kai jį turiu namie.

Knyga pasakoja apie Rozmari ir Gi Vudhausus, kurie išsinuomoja naują butą. Jų naujieji kaimynai atrodo keistoki, tačiau nuoširdūs. Žinia apie Rozmari nėštumą paskatina kaimynus dar dažniau lankytis pas Vudhausus ir visaip rūpintis Rozmari.

Nuo pat pradžių yra ,,mėtomos“ visokios užuominos apie tai, kad Vudhausams nederėtų čia apsigyventi, tačiau be abejo, jie į visas panašias kalbas numoja ranka, nes ką jau čia nesąmones šnekate. Tad, kai jiems apsigyvenus ima dėtis keistoki dalykai, skaitytojas su savo žvarbiu protu (na gerai jau, užtenka pamatyti viršelį bei tai, kad knyga priskirta ,,siaubų skrynelės“ serijai, kad suvoktume, jog tai nebus graži istorija, pasakojanti apie idilišką poros gyvenimą laukiant išsvajoto vaikučio) žymiai greičiau pajaučia, kad kažkas čia ne taip ir iš tikrųjų būtų neblogai, jei Vudhausai kuo greičiau išsinešdintų iš čia. Na, bet natūralu, kad Rozmari, atribota nuo draugų ir besitenkinanti tik bendravimu su kaimynais ir vyru, kuris labai greitai, kaip jai pasirodė, pamilo tuos kad ir įgrystančius, tačiau mielus senukus, gyvenančius šalia,  liko viena ir niekas jai kurį laiką neparodė, kad ji, mąstydama, jog kažkas čia ne taip, gali būti teisi. Knyga kėlė neigiamas emocijas, o tiksliau – pyktį. Buvo pikta, kad taip vyksta, o Rozmari niekaip nepagalvoja, kol kas nors kitas šalia jai nepasako, net ir kai kurios užuominos, duotos kitų, jos ,,neužkabina“, nes juk Gi sako, kad viskas gerai, tai vadinasi taip ir yra. Na, ir aišku, į pabaigą jau pradedama aiškintis, kas čia vyksta, prieinama prie tiesos pakankamai greitai ir…. Ir viskas. Jei iki tol buvo įdomu, skaičiau nekantraudama sužinoti, kas bus toliau, tai pabaiga nuvylė taip, kad išties nesitikėjau. Tikrai?????????? Reikėjo būtent taip užbaigti? Būtų mano valia, tai būtų viskas pasisukę tikrai kitaip, nes dabar paskutinius kelis lapus tik varčiau akis ir nervinausi, kad viskas išėjo būtent taip. Liūdna, kai užtenka vos kelių lapų pabaigoje, kad sugadintų visą prieš tai turėtą įspūdį.

Na, bet filmą žiūrėsiu vis vien.

Tiesa, yra išleista (tiesa, į lietuvių kalbą kaip ir nėra išversta) ir antroji knygos dalis – Son of Rosemary.

Ekranizacija

Rosemary’s Baby (1968) – tai Roman Polanski režisuotas filmas (ir tapęs jo pirmuoju kurtu amerikietišku filmu), kuriame pagrindinius vaidmenis atliko Mia Farrow, John Cassavetes, Ruth Gordon ir Sidney Blackmer. Filmas laimėjo Oskarą (jį atsiėmė Ruth Gordon už geriausią antraplanį moters vaidmenį) ir dar vienam buvo nominuotas (už geriausią scenarijų).

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s