5.6. José Saramago ,,Kai mirtis nusišalina”


527a894adf09d62f2996fe7b0449957d3dab4763Kitą dieną niekas nemirė. Taip prasideda J. Saramago knyga. Apie šio autoriaus savitą stilių, kuris jį išskiria iš kitų, jau esu rašiusi ne kartą – tad ne veltui jo knygos vis į mano rankas papuola. Patinka man, kaip jis rašo ir apie ką rašo. Sugalvoja įdomių idėjų ir eksperimentuoja su žmonija: tai jis aklumo epidemiją sukelia, tai, kaip šiuo atveju – panaikina mirtį. Niekas nebemiršta. Sakysite, ar gali kas būti geriau? Bet reikia nepamiršti, kad žmonės ir toliau serga, sensta, patenka į nelaimingus atsitikimus – tik tiek, kad niekas neužsibaigia mirtimi.

J. Saramago pateikia lengvai įsivaizduojamą žmonių reagavimą į pasikeitusią padėtį. Jokio romantizavimo ar nesuprantamo elgesio – tik skaudi, dažnai – tragikomiška realybė, tam tikrų žmonių veiksmai ir mintys, kai ne visuomet klausomasi sąžinės balso. Jau nekalbant apie valdžios žmones, kurie mąsto tik apie pinigus, sumaišties nekėlimą ir pan. Na, bet visgi mirtis yra tai, kas valdo mūsų gyvenimus. Niekada neaišku, kada ji vėl nuspręs imtis savo darbo… O kaip pamatome šiame romane, mirtis yra tvirta, daranti tai, ko norinti ir neatsižvelgianti į kitus, tačiau net ir ją galima palaužti. Tik nė nespėliokime, kokios to pasekmės..

Jei dažnai perskaitę pradžią numanome, kuo maždaug viskas baigsis, tai šiame romane to nėra. Aišku, nebent kaip aš, perskaitėte nugarėlėje esančią anotaciją. Bet nepaisant to, vis vien man tai, kaip viskas rutuliojosi, buvo įdomu, į pabaigą kiek keistai ten viskas užsisuko, bet tas keistumas čia iš gerosios pusės. Tiesiog, kaip minėjau, pradžioje apie kažką panašaus nė negalvojau, tik po kiek laiko perskaičiusi anotaciją mąsčiau, kaip viskas, kas susiję su trečiuoju posūkiu, bus pateikta, na, ir man visi sprendimai, kuriuos autorius darė, tiko. Tiko iki pat paskutinio sakinio.

Ir tie jo ilgų ilgiausi sakiniai – po keleto neypatingą stilių turinčių kūrinių buvo sunkoka įsitraukti, todėl ir sugaišau nemažai laiko ją skaitydama, nes pradžioje net ir sunkokai prisiversdavau prie jos prisėsti, tačiau užteko įsivažiuoti, kad po to viskas eitųsi tarsi iš pypkės.

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s