4.49. Irvin D. Yalom ,,Gydymas Šopenhaueriu”


showIrvin D. Yalom- vienas garsiausių šiuolaikinės psichoterapijos atstovų, veikalų, skirtų grupinei ir egzistencinei psichoterapijai, autorius. ,,Gydymas Šopenhaueriu” -vienas iš kelių grožinės literatūros kūrinių, kuriuose garsusis specialistas visiems priimtina kalba rašo apie psichoterapeuto darbą, žmones, kurie dalyvauja terapijose ir pan.

Psichoterapeutas sužino nepagydomai sergąs. Artėjančios mirties akivaizdoje jis prisimena didžiausią savo praktikos nesėkmę – Filipą Sleitą, kuriam kadaise nepadėjo išsivaduoti iš seksualinės manijos. Vėl susitikęs su buvusiu pacientu, Julius sužino jį tapus didžiojo XIX a. filosofo A. Šopenhauerio sekėju.

Šioje knygoje susipina psichologija su filosofija. Filipas atstovauja protą, o Julius- jausmus. Būtent tokį požiūrį galima susiformuoti skaitant romaną. Paraleliai pasakojama dabartis bei praeitis, kurioje kalbama apie Šopenhauerio gyvenimą. Dabartyje kone visas veiksmas vyksta uždaroje patalpoje, kurioje vyksta grupinė psichoterapija. Buvo tikrai įdomu sužinoti labiau apie tokio pobūdžio terapiją, suvokti, kaip vyksta joje pokalbiai- mat grupinis išsikalbėjimas ir problemų sprendimas man atrodė kiek paslaptingas ir neaiškus, atrodydavo, kad atsiverti prieš žmonių grupę yra žymiai sunkiau nei vienam asmeniui. Tad autorius ir pamėgina atskleisti tai, kas lieka už uždarų durų.

Filipas nuo pat pradžių man nepatiko. Ir vėliau beskaitydama sužinojau, kad kiti terapijos dalyviai irgi nemėgo jo dėl tos pačios priežasties- jis per daug kalbėjo kitų veikėjų, ypač Šopenhaerio, žodžiais, tuo tarpu apie tai, ką jaučia pats, ką mąsto ir galvoja, ištraukti sunku. Bet būtent Filipo veikėjo tarsi reikšmė šiame kūrinyje man pasirodė atskleidimas, kaip grupinė terapija gali pagelbėti žmogui, jam padėti atsiskleisti, pažvelgti į giliai glūdinčias problemas.

Ir taip, Šopenhaueris. Kol kas viskas, ką skaičiau iš filosofijos- ištraukos iš žymių veikalų, kurios buvo reikalingos filosofijos paskaitoms pavasarį. Neslėpsiu, buvo visai įdomu, bet ir tuo pačiu jaučiau, kad dar neatėjęs laikas, kai ją skaitysiu savo malonumui. Tai ne koks romanas, kurį sukramtyti pakanka dienos ar dviejų, įsisavinti viskam čia reikia nemažai susikaupimo ir laiko. O aš dar esu ta, kuri karts nuo karto skaitydama netgi įdomią knygą mėgsta paskraidyti padebesiais. O grįžtant prie temos, tai pradžioje apie Šopenhauerį buvo skaityti netgi įdomiau nei apie Julių, paskui skyrių tiek apie vieną, tiek apie kitą laukdavau su tokiu pačiu susidomėjimu. Daug įdomių minčių pateikta paprasta kalba, tiesiog natūraliai įtraukiant į pokalbius.

Nežinau, ar įtikinau, ar ne, bet tai išties verta skaitymo knyga, o pati ateity tikrai skaitysiu jo kitus romanus, o kas žino, gal teks susipažinti ir su jo moksliniais kūriniais.

Reklama

3 mintys apie “4.49. Irvin D. Yalom ,,Gydymas Šopenhaueriu”

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s