4.40. Gražina Karaliūnė ,,Emos sala”


11658-Emos sala  (Obuolys nuotr.)_jpg_980x620_q95Kai neseniai ją pamačiau gulinčią lentynoje, pamaniau, kad reikia pagaliau patenkinti smalsumą ir pažiūrėti, kas čia per knyga. Be abejo, labiausiai domino tuo, kad, pasak autorės, ji perskaitė ,,Saulėlydį” ir pamanė, kad nieko čia tokio nėra ir kad pati gali parašyti galbūt net ir geresnę. ,,Emos sala”- tos minties padarinys. Perspėju: šį sykį šnekėsiu apie turinį gan plačiai ir atskleisiu svarbių detalių, tad stenkitės išvengti jų perskaitymo, jei ruošiatės skaityti ir knygą, ir šį atsiliepimą.

Ema- dvidešimtmetė, mokslus metusi dėl pinigų trūkumo, kurią įdarbina turtuolis Jorgis savo sūnaus aukle. Netrukus ji atvyksta į jų namus: nuostabų dvarą, slepiantį daug paslapčių.

Nuo pat pirmo puslapio kaip pradėjau juoktis, taip ir nenustojau maždaug iki 100-ojo. Tikriausiai žinote, kaip kai kurie būdami bauginančioje situacijoje nerodo įprastų baimės ženklų, tačiau ima juoktis? Tai čia buvo panašiai ir man. Juoką kėlė kone viskas: dialogai, monologai, aprašymai.. Tik ne dėl to, kad kokią baimę jausčiau-tiesiog nesuvokiau, kaip įmanoma parašyti tokią rašliavą, kuri sugebėjo net ilgiausiai išsilaikyti tarp perkamiausių. Po 100-ojo puslapio ėmė viskas nervinti, tad dar ištraukusi iki antrojo šimtuko padėjau į šalį ir galop dabaigiau šiandien. Ir, jei pradžioje dar galvojau, kad gal nebus taip viskas blogai, kai prasidės koks nors veiksmas, užvertusi paskutinį puslapį supratau, kad blogiau tikriausiai būti ir nebegali.

– Ema, prašau, maldauju tavęs, neišeik, tu man labai reikalinga! Niekada gyvenime nepatyriau tokio jausmo, tik būdamas su tavim, tu man reikalinga kaip oras, kaip lietus, kaip žemė. (115 psl)

O rimtai yra vyrų, kurie taip šneka?? Ir tai tikrai ne vieninteliai žodžiai, kurie sklisdavo iš Jorgio lūpų. Frazės, kuriomis jis šnekėjo, gėdos nepadarytų ir bet kuriai muilo operai ar eiliniam meilės romanui. Tačiau kadangi pastarųjų nemėgstu, tai ir šioje knygoje viskas skambėjo dirbtinai ir juokingai, kai jis skiesdavo apie tai, kaip ją myli, kokia ji nuostabi ir t.t.

Nors, tiesą pasakius, čia visi gražiausi ir nuostabiausi,o Ema netrukus irgi prisitaikys ir taps gražuole. O juk Bela (Saulėlydžio veikėja) ilgą kelią nuėjo, kol pagaliau buvo paversta į vampyrę ir nušvito vampyrišku grožiu. O Emai prireikė.. Dienos? Dviejų? O gal savaičių? Laikas čia lekia taip nepastebimai, kad net nesupranti, kaip čia taip viskam įvykti prireikė net metų, nors atrodė, kad viskas truko kokią savaitę ar dvi.

Tikriausiai net nereikia sakyti, kad Ema susilydė jau patį pirmą kartą, kai tik pamatė Jorgio žvilgsnį, o tas- ne ką ilgiau užtruko, kol pajuto tą patį. O jie net normalaus pokalbio neturėjo. Nors toks jausmas, kad jie apskritai normaliai net ir nesišnekėjo, o gal tiesiog autorė nutarė, kad niekam čia tų kalbų nereikia, užtenka žvilgsnių, prisilietimų, o dialogų užtenka tik tokių, kuriuose išsitenka keli saldūs žodeliai apie tai, kaip nebegali jie vienas be kito gyventi, kaip myli vienas kitą ir t.t. O manau, ne vienam būtų daug įdomiau perskaityti, kaip visa toji meilės istorija rutuliojosi. O dabar tiesiog iš karto jie jau myli ir baigta.

– Ypatinga vieta,- nušvito Jorgis,- Vienkiemis miškuose. Aplinkui nė gyvos dvasios trijų kilometrų spinduliu. Vakarop, o ypač naktį gali galvoti, kad esi kitoje planetoje.
-Oho, visai nėra žmonių? Negi Lietuvoje dar yra tokių vietų? (122 psl)

Ema tikriausiai niekuomet nebuvo Panevėžyje, ypač Senvagėje rekomenduoju jai apsilankyti bet kurią dieną, kai orai taps vėsesni. Tuomet galės vienatve džiaugtis kiek tik norės. Juokas juokais, bet tokie naivūs nusistebėjimai kuo toliau, tuo labiau imdavo erzinti.

Iš kur jis traukdavo tuos prabangius drabužius? Gal pirkdavo internetu, gal parsiveždavo iš Londono? (125 psl)

Kadangi viską pasakoja Ema, esame priversti klausytis ir jos monologų. O jie ne ką protingesni nei dialogai. Emos didžiausias pomėgis- spėlioti drabužių etiketes (pavyzdžiui, buvo epizodas, kai atėjo būrys vyrų ir ji pasakoja, kad štai jie atėjo apsivilkę Armani, Gucci ir kitų dizainerių kostiumais. WTF? Gal klystu, bet nemanau, kad žvelgdama į kostiumą eilinė mergina pasakys, koks dizaineris jį sukūrė? O Ema tikrai neatrodo iš tų, kurios tuo ypač domėtųsi) bei galvoti, kiek daug turtų turi jos mylimasis. Toks jausmas, kad tai ir dangiškas Jorgio grožis yra patys svarbiausi aspektai, nulėmę tai, kad jį įsimylėjo.

Gražinos Karaliūnės kuriamame pasaulyje vaikai yra neįtikėtinai ramūs, tokie, kad tikriausiai kiekviena normali mama susirūpintų, kad jam tikriausiai kažkas ne taip. Ema atvyksta į Jorgio namus dirbti aukle, tačiau nėra nė vieno epizodo (nors gal klystu, visgi dabar pamenu vieną), kur ji rimčiau užsiimtų su berniuku. Jis vis kažkur aplinkui bėgioja, atbėga nebent trumpam, sakiniu persimeta su Ema ir vėl toliau jo nėra.. O kiek pažįstate tokių vaikų, kurie mėgsta būti vieni? Juk jie tempia bet kurį šalia savęs esantį eiti su juo, žaisti žaidimus ar kitaip užsiimti.

Kas žino, kas nežino, šioje knygoje veikia ne kokie nors vampyrai ar vilkolakiai, tačiau Undinės ir Vandeniai. Visai palankiai žiūrėjau į šią idėją tol, kol neperskaičiau autorės versijos, kaip šie padarai atsirado. Nueita lengviausiu keliu, iš undinių ir vilkolakių padarė kone Iksmenus, tik tiek, kad pastarieji n kartų įdomesni.

Na ką, metas šį tą parašyti apie seseris. Jas skiria treji metai, tačiau kažkokiu būdu jos atrodo kaip identiškos dvynės, nes vyrai, kiti aplinkiniai tiesiog negali atsistebėti jų panašumu, netgi apgamėlis ant veido- ir tas lygiai toks pats pas abi! Kai ,,Vampyrų dienoraščiuose” atsirado identiška pagr. veikėjai vampyrė, buvo bent jau atrastas normalus (kiek tai įmanoma) paaiškinimas, tuo tarpu čia atrodo visai normalu, kad seserys atrodo visiškai vienodos.. Beje, man dar kyla klausimas: kaip Jorgis, nemylėdamas savo pirmosios žmonos, įsimylėjo jos identiškai atrodančią seserį?

Pradžioje minėjau ,,Saulėlydį”, tad ir užbaigsiu su šiokiais tokiais palyginimais su šia knyga. Autorė ryškiai persistengė bandydama parašyti panašią knygą. Iš Jorgio akių besiliejantis spindesys (kaip tiksliai ten išsireikšta, nebepasakysiu), visų Vandenių ir Undinių (nors pala, Robis juk ne Vandenis? Tai kodėl apie jį kalbama tokiais pat epitetais? Ar aš kažką praleidau?) neapsakomas grožis, trobelė miškuose yra atsakas į vampyrų tobulumą, jų spindinčią odą ir tą mielą pievutę, kurią kiekvienas skaitęs/matęs ,,Saulėlydį” tikrai įsiminė. Kas toliau? Meilės trikampis. ,,Saulėlydyje”: Edvardas, Džeikobas, Bela, o čia: Ema, Jorgis bei Robis, tiesa, G. Karaliūnė netgi sujungė juos giminystės saitais, vienas iš jų buvo vedęs identiškąją Emos seserį, o kitas- ją įsimylėjęs. O štai dabar jie abu leipsta vien žiūrėdami į Emą, o šioji jau mąsto, ar įmanoma mylėti du vyrus (Belos dvejonių teko klausytis viso ,,Užtemimo” metu!). Į pabaigą pateikiamas šioks toks veiksmas su kraujo išliejimais, bet ,,Emos saloje” viskas buvo absoliučiai nuobodu ir nekėlė jokio susidomėjimo, bėgau tiesiog stulpeliais, o ne eilutėmis. Na, o galop jau tikėjausi, kad bus pasinaudota ir ,,Jaunaties” idėja, kai Belos apatija buvo rodoma tuščiais puslapiais, nes įvykiai prieš juos buvo panašūs į tuos, kurie dėjosi ir ,,Emos saloje”. Pati pabaiga privertė tik pasidžiaugti, kad galop šita pieva baigėsi. Kitų dalių baidysiuosi iš tolo.

Šiandien įkvėpimas buvo kaip niekad apėmęs, tad spaudžiu ranką tiems, kas nepatingės visko perskaityti. O knygos nerekomenduoju niekam.

Knygų serija:

  1. Emos sala
  2. Emos jūra
  3. Emos pilis
Advertisements

3 mintys apie “4.40. Gražina Karaliūnė ,,Emos sala”

  1. “Ema tikriausiai niekuomet nebuvo Panevėžyje, ypač Senvagėje rekomenduoju jai apsilankyti bet kurią dieną, kai orai taps vėsesni. Tuomet galės vienatve džiaugtis kiek tik norės.” – šitas komentaras nerealus 😀

  2. Man ir kitiems kuriems rekomendavau sias knygas, perskaite visas dalis labai idomiai. Sios visos trys knygos mums labai patiko ir labai isijauteme i emos vaidmeni. Mano nuomone sios visos trys dalys yra labai idomios ir visiems rekomenduoju perskaityti.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s