4.36. Ransom Riggs ,,Ypatingų vaikų namai”


showŠešiolikamečiui Džeikobui, kai šis buvo mažas, senelis pasakojo istorijas apie ypatingų vaikų namus, kuriuose jam teko gyventi vaikystėje, dar jis daug pasakodavo apie tai, kaip kariaudavo su pabaisomis. Bet, Džeikobui išaugus iš vaikiško amžiaus, tie pasakojimai taip ir liko tik pasakėlėmis. Tačiau vieną dieną įvyksta kraupi senelio mirtis ir netrukus Džeikobas leidžiasi į salą, kur buvo Peregrinės vaikų namai, kuriuose senelis ir praleido savo vaikystę, tam, kad išaiškintų visas paslaptis, susijusias su senolio praeitimi.

Visų pirma, man labai patinka knygos leidimas. Jau pats viršelis nuteikia mistiškam ir paslaptingam pasakojimui, o pavarčius tik dar įdomiau pasidaro, kadangi yra įdėta nemažai senovinių nuotraukų, kai kurios iš jų- labai keistos. Taip ir norisi sužinoti, ką jos reiškia ir kokiu tikslu čia įdėtos.

Todėl ilgai netempiau gumos ir pradėjau ją skaityti susidomėjusi ir kupina nemažų lūkesčių. Kol buvo viskas nauja, dar nepažinta, puslapiai buvo verčiami labai greitai. Kiek ilgėliau apsistodavau ties nuotraukomis: norėdavau jas kuo nuosekliau ištyrinėti (beje, visos jos- tikros, rastos pas kolekcininkus, tik šiek tiek apdorotos tam tikromis programomis). Pasakojimas rutuliojosi pakankamai greitai, nes Džeikobui visai sekėsi tiek įtikinti tėvus, kad galėtų vykti į salą, tiek pačioje saloje per ilgai neužtruko viską aiškindamasis, tad buvo kiek keista, kai paaiškėjo, kad kaip ir į pabaigą ėjo tos trys savaitės, kurias čia Džeikobas su tėčiu buvo, nes atrodė, lyg būtų prabėgusi ne daugiau kaip viena.

Kalbant apie veikėjus, tai taip iki pat paskutinio puslapio ir nebūčiau suvokusi, kiek tiems vaikams metų. Kad ir tas pats Džeikobas- rodos, šešiolikametis, bet dažnai man jis atrodydavo daug jaunesnis (kadangi pasakotojas- jis, tai lengva pajusti), nors, žinoma, kai tik ateina galimybė pakariauti, drąsa ir ryžtingi veiksmai užaugina veikėjus iki nenusakomo amžiaus.

Atrodo, siužetas- įdomus, neįprastas ir originalesnis lyginant su kitomis šiuo metu populiariomis fantastinėmis knygomis. O ir pats rašymo stilius- pakankamai paprastas ir lengvai skaitomas. Tačiau antroje romano pusėje, nepaisant to, kad buvo galima nujausti, kad visas veiksmas tuoj prasidės, ėmiau nuobodžiauti ir skaičiuoti puslapius, net ir norėjau  atidėti paskutiniuosius šimtą puslapių kitai dienai, bet po to pamąsčiau, kad neverta ir kibau į juos. Išties, visas smagumas vyksta tik einant pasakojimui į pabaigą: didžiulė kova, lengvokas finalas, kurį buvo galima taip ir palikti, bet, be abejonės, didžiulis pasisekimas visame pasaulyje (o gal tiesiog idėjų gausa) paskatino autorių sėsti prie antrosios dalies, taigi, tęsinys bus. Tik abejoju, kad jį skaitysiu.

Manęs ši knyga iki galo taip ir nesudomino. Galbūt taip yra, kad, kol nepradėjau skaityti, tikėjausi, kad tai bus niūri, gal net šiurpoka, pilna paslapčių ir įtemptos, mistiškos atmosferos istorija, o gavau gan lengvokai sukramtomą ir jokių didesnių emocijų nesukėlusią istoriją. O taip, ir tos pabaisos su didžiausiais liežuviais, kurių taip nemėgstu…

Ekranizacija

Kol kas numatoma, kad filmas turėtų pasirodyti 2015-aisiais metais, bet jokios kitos informacijos kol kas dar nėra.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s