4.23. Richelle Mead ,,Kraujo pažadas“


Kraujo-pazadasVisų pirma, tai visus sveikinu su praėjusia šv. Velykų švente ir norėtųsi palinkėti atrasti tikrąją švenčių reikšmę. Na, o aš prieš grįždama šventėms pas tėvus apsilankiau savo mylimiausios bibliotekos (taip taip, ji- Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės- Bitės viešoji biblioteka) elektroniniame kataloge ir iš anksto užsisakiau keletą knygų, kad nuėjusi galėčiau iš karto tą krūvelę su savimi pasiimti ,,Kraujo pažado“ laisvo tuomet neradau ir, tiesą pasakius, pernelyg nesitikėjau rasti, nes ji pakankamai nauja, todėl įsivaizduokite, kokia buvau laiminga, kai nuėjusi ,,gyvai“ į biblioteką ją suradau! Jaučiausi kaip koks mažas vaikas, gavęs saldainį ar kokį nors seniai svajotą žaislą. Tad nereikia tikriausiai ir sakyti, kad tuoj pat grįžusi jos ir ėmiausi.

Tai ketvirtoji ,,Vampyrų akademijos“ dalis, neseniai Lietuvoje pasirodė ir penktoji, priešpaskutinė šios serijos dalis.

Būna serijų, kurių tik pirmos kelios knygos būna labai įdomios, o visos kitos- nei šiokios, nei tokios, rodos, bereikalingai išleistos. Tačiau tai negalioja šiai serijai. Nežinau, kaip autorė sugeba, bet kiekviena knyga įtraukia taip, kad nesinori padėti jos į šalį neperskaičius visos. Kažkur skaičiau komentarą, kad rašytoja netempia gumos- šitam teiginiui visgi norėčiau paprieštarauti, yra tos gumos tempimo, lygiai kaip ir gan kvailokų siužeto posūkių ar veikėjų veiksmų, bet visko yra tiek, kad nepradeda nervinti. Dar, jei jau pradėjau minusus vardinti, galėčiau kiek prisikabinti ir prie rašymo stiliaus (o gal ir vertimas prie to kažkiek prisidėjo?): kai kone pusę puslapio kalbama apie tai, kaip ,,jis lietė mano petnešėlę“, ,,jis pataisė mano petnešėlę“ ir t.t., tai tikrai ima įgrysti. Laimei, tokia nervinanti vieta ir tebuvo toji viena.

O grįžtant prie to, kas buvo gerai, tai galiu pasakyti, kad bene viskas: pakankamai veiksmo, sužinome veiksmo eigoje naujų faktų apie dampyrus, strigojus, morojus ir kitus nakties padarus, kurių šioje serijoje nestinga. Kaip ir kitose dalyse, svarbiausia išlieka Rouz, o Lisa šioje dalyje dalyvauja tik dalinai, t.y. Rouz ją stebi savo galiomis, kadangi, kaip žinome, mergina išvyksta net į tolimąjį Sibirą, kad surastų mylimąjį, paverstą strigojumi, kad galėtų jį nužudyti ir taip įvykdyti jo prašymą. Tačiau tai tikrai nelengva, kai myli ir kai visi nusisukę prieš tave. O čia dar Lisa suranda akademijoje naują draugę, kuri atsirado tikrai ne veltui..

Tik pabaiga mane suneramino. Jau toje istorijoje buvau padėjusi riebų tašką, bet kur tau.. Aš tikiuosi, kad istorija nenusiris žemyn ir nepamatysiu tokio happy end’o, apie kurį ėmiau spėlioti užvertus knygą. Nes tada bus liūdna. Bus kaip iš kokio The Vampire Diaries, kur nužudyti žmonės/vampyrai/ar kas jie bebūtų prikeliami/pasidaro geresni ar pan. ir taip be galo be krašto..

Tad kam patinka knygos apie vampyrus ar kitas fantastines būtybes ir tiesiog negalite nepraeiti pro lentyną su knygomis apie jas, rekomenduoju šią seriją. Tikrai įdomi.

Na, o nuorodas į kitus mano atsiliepimus apie šią seriją, ką tik atnaujintą informaciją apie 2014-aisiais pasirodysiantį filmą ir t.t. atrasite čia.

Reklama

2 mintys apie “4.23. Richelle Mead ,,Kraujo pažadas“

  1. sveiki,ar nezinote kokios svetaines kad geleciau skaityti knygas nemokamai ir kad nereiketu atsisiusti?jei zinote prasau pasakykit

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s