4.17. Sherrilyn Kenyon ,,Niko kronikos. Begalybė“


cdb_niko-kronikos_begalybe_z1_z1Šią knygą pasiėmiau į rankas net nežinau kodėl, nes juk iš viršelio matyti, kad tai- eilinė paaugliams skirta knyga apie paranormalius reiškinius, o aš tokių knygų beveik nebeimu. Tad matyt ir būčiau ją tik apžiūrėjusi ir padėjusi atgal į lentyną, jei ne anotacija, kuri skelbė, jog tai knyga apie zombius. O tai yra ganėtinai naujas dalykas bent jau Lietuvoje (nes aš negirdėjau, kad būtų dar kokia knyga šia tema išleista). Ir, nors nesu šių padarų gerbėja, nutariau pasiimti ir pamatyti, kokią istoriją galima būtų sukurti apie vaikštančius numirėlius.

Keturiolikmetis Nikas Gotjė mano žinąs viską apie jį supantį pasaulį. Vaikinas gudrus, tvirtas ir supratingas, o jo sarkazmas vertas legendos… Tačiau vieną naktį Niką pamėgina nužudyti. Vaikiną išgelbsti paslaptingas karžygys, mokantis kautis geriau nei Čakas Norisas, ir Nikas atranda Tamsos medžiotojų, nemirtingų vampyrų, rizikuojančių viskuo, kad išgelbėtų žmoniją, pasaulį. Nikas sužino, jog žmonių pasaulis – tik šydas, dengiantis kur kas didesnį ir pavojingesnį pasaulį, kuriame futbolo komandos kapitonas yra vilkolakis, o Niką sužavėjusi mergina naktimis kaunasi su prikeltaisiais iš mirusių.
Bet Nikui nė nespėjus susipažinti su šio naujojo pasaulio taisyklėmis, jo klasiokai virsta žmones ryjančiais zombiais. Ir Nikas atsiduria jų valgiaraštyje. Kaip su jais kovoti ir kaip sužinoti savo naujai atrastų galių ribas?

Jau imdama numaniau, kad tai- serijinė knyga (ir taip iš tiesų yra, trys jau yra pasirodžiusios, ketvirtoji atsiras šiais metais, o penktoji numatoma kitamet), bet žinojau, kad šis pasmalsavimas toks ir liks ,,vienkartinis“, t.y. kad kai išleis vėlesnes dalis (jei išleis), jų tikrai nebeimsiu. Ir ši nuomonė perskaičius knygą nepakito. Galiu pasakyti: ačiū, užteks. Pradžia niekuo neišsiskirianti nuo daugelio paaugliškų knygų pradžių, įsivažiuojama visai greitai, o jau tada belieka nepasiklysti tarp visų keistų vardų (vargas man vardų nemėgėjai), būtybių pavadinimų ir viso kito. Kaip ir dažniausiai tokiose knygose būna, mane stebina veikėjų greitas susitaikymas su esama padėtimi, nors realiai ši knyga keista tuo, kad, regis, kone visi žinojo apie paranormalius padarus išskyrus patį Niką. Kad ir Bubos parduotuvė- juk realiai tokia net negalėtų egzistuoti, nes ten lengvai būtų įmanoma atrasti krūvą pažeidimų, dėl kurių net pats savininkas ne vienerius metus praleistų kalėjime. Kas toliau?.. Būčiau visiškai buvusi patenkinta, jei tai tebūtų knyga apie atsiradusius zombius ir kaip paprasti žmonės su jais tvarkosi. Tikrai nenorėjau, kad aplinkui šmėžuotų tiek daug visokių neaiškių būtybių, o pats Nikas pasirodytų esąs ypatingas, turįs įvairiausių galių ir kad apie jį sukasi krūva padarų dėl pačių įvairiausių tikslų.. Ir būtent tai man gadino malonumą. Juk galėjo tiesiog taškyti kokiais įmantriais Bubos ginklais zombius į kairę ir į dešinę, šalia viso to Niko juokeliai, nagli atsakinėjimai ir kieta mama būtų įsipaišiusi kuo puikiausiai. Paskutinis šimtukas ėjosi apskritai sunkiai, tegalvojau, kaip čia greičiau užbaigus.. Rašymo stilius skurdokas, bet nesikabinu, nes žinojau, ką imu, įmantrių sakinių nesitikėjau, o ir ne visuomet jie būtini.

Rekomenduoju zombių ar fantastinių knygų mėgėjams.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s