4.11. Haruki Murakami ,,Negailestinga stebuklų šalis ir Pasaulio galas“


negailestinga_stebukluTai berods trečioji (nes trilogiją 1Q84 skaičiuoju kaip vieną knygą) Haruki Murakami knyga, kurią perskaičiau. Ir džiaugiuosi, kad sulig kiekviena jo knyga noras ir toliau skaityti jo kūrybą vis labiau didėja.

Romanas „Negailestinga stebuklų šalis ir Pasaulio galas“ skaitytoją panardina į dviejų izoliuotų ir keistų pasaulių gyvenimą. Viename jų – šiuolaikinis Tokijas: herojai klausosi Bobo Dilano, mėgaujasi italų virtuve ir rūpinasi gyvybiškai svarbių duomenų saugumu kompiuterizuotoje bei informacijos revoliuciją išgyvenančioje visuomenėje. Antrasis pasaulis – mažas, keistai nykus, uždaras Miestas; po jo laukus klajoja vienaragiai, o savastį praradę jo piliečiai gyvena skyrium nuo savo šešėlių.

Truputį mane gąsdino puslapių gausa, bet, pažiūrėjus į vieną iš manęs laukiančių knygą (ypatingai populiarus, bet ir abejonių keliantis Sostų žaidimas), ši nublanksta. Ir apskritai, juk tai įdomusis Murakami, užtenka išgirsti jo pavardę ir net koks 1000 psl nebūtų baisus. Knyga sudomina nuo pat pradžių, aišku, kartosiuos, bet kitaip negaliu: dievinu aš jo rašymo stilių. Jis galėtų parašyti ir visišką š.., bet skaityčiau vien tam, kad galėčiau pasimėgauti jo rašymu, minčių pateikimu ir kuriama nuotaika. Fantastikos šioje knygoje yra nemažai, bet  visa tai man ten taip tikroviškai atrodė, lyg viskas būtų savaime suprantama ir aš pati gyvenčiau tarp visų INK’iščių… Būtent šioji dalis, kuri vyksta ,,realiame pasaulyje“ man labiau patiko nei kita siužetinė linija, besivystanti Pasaulio gale. Tačiau kuo labiau viskas artėjo į pabaigą, pastaroji ėmė vis labiau patikti. Apskritai, ši knyga puiki tuo, kad net darydama tokius neskaitymo tarpus, jog net ir primiršdavau, kuo ten viskas baigėsi, užtekdavo vos pradėti skaityti pirmą sakinį, kad prisiminčiau absoliučiai viską, kas vyko iki tol. O po to belieka tiesiog nepasiklysti Murakamio kuriamame pasaulyje ir suspėti knygą padėti į šoną, kol dar akys visai neišvarvėjo (čia aišku, taikau sau, nes vakarais taip ir jaučiu, kad jau būtų laikas pailsinti akis, bet kaip gi čia taip padėsiu knygą į šoną, kai taip įdomu..).

Labai patiko, daviau jai 4/5 , nors galiu pasakyti, kad ketvertukas šį kartą labai stiprus.

 

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s