4.8. Jean-Claude Carrière, Umberto Eco, Jean-Philippe de Tonnac ,,Nesitikėkite atsikratyti knygų“

Knygos autoriai, pavadinimas ir viršelis visuomet sudaro pirminę nuomonę apie knygą (kalbu apie save, nors manau, tai galima taikyti daugeliui), o ši knyga tiesiog negali nežavėti savo pavadinimu, kuris patraukia vos metus žvilgsnį į knygą. O turinys, pasirodo, ne ką mažiau įdomus. Žymūs pasaulio veikėjai (iki šiol žinojau tik vieną jų- Umberto Eco, kurio ,,Rožės vardą“ esu skaičiusi) pasakoja apie įvairias kolekcionavimo subtilybes, kalba apie knygas: nuo pat papiruso iki elektroninių, apie besikeičiančių technologijų įtaką skaitymui bei rašymui, bibliotekas, knygų dėliojimo variantus bei kitas temas, kurios susijusios su skaitymu, rašymu, galop- kūryba.

Knyga kaip objektas nei funkcijų, nei struktūros atžvilgiu nekito daugiau kaip penkis šimtus metų. Knyga- kaip šaukštas, kūjis, ratas arba kaltas. Kartą išrasti, jie nebegali būti patobulinti. Negalima pagaminti šaukšto, kuris būtų geresnis už šaukštą. (14 psl., U.E.)

Be galo įdomu buvo skaityti šį intelektualų trijų (na, pagrinde dviejų) apsiskaičiusių žmonių pokalbį, kuris gali praturtinti žinias tam tikrose srityse. Pokalbis rutuliojasi lengvai, nevengiama ir pasijuokti, papasakoti smagesnių nutikimų ar faktų, jaučiamas partnerių lygiavertiškumas šiame pokalbyje, nėra taip, kad vienas kuris žinotų mažiau ar daugiau, užkabinamos tokios temos, kuriomis daugelis knygų mylėtojų dažnai kalba, pavyzdžiui, ar yra tokių knygų, kurių jie neskaitė, bet kitiems sakė, jog skaitė (lygiai taip pat ir su filmais: nors nematė, bet sako, kad matė), papildydami vienas kitą jie atskleidžia daug įdomybių.

J.-C.C. : Išlieka viena rūšis raštų, rašomų ranka, nors ir ne visada,- tai gydytojo receptai.U. E.: Visuomenė tam ir išrado vaistininkus, kad tuos receptus iššifruotų. (100 psl.)

Tai knyga, kurią tikrai norėčiau turėti savo namuose ir dar ne kartą atsiversti.

Biblioteka- tai tam tikra prasme kompanija, gyvi draugai, asmenys. Tą dieną, kai pasijunti atstumtas, nusivylęs,- gali kreiptis į juos. (249 psl., J.-C.C.)