3.42. Haruki Murakami ,,Į pietus nuo sienos, į vakarus nuo saulės”


virselis-1000 Dvylikos metų Hadžime įsimyli bendraklasę Šimamoto. Abu jie vienturčiai, vienišiai, vienas kitame suradę sielos dvynį. Bet jų gyvenimai pasuka skirtingais keliais.  Trisdešimt šešerių Hadžime, regis, pagaliau randa laimę – užsiima nuosavu barų verslu, turi žmoną, du vaikus, tačiau po šitiek metų vėl sutikęs Šimamoto supranta vis dar ją mylįs. Lietingo vakaro fone skambant džiazui skleidžiasi jųdviejų meilės istorija.

Tai antroji Murakamio knyga, kurią perskaičiau (kadangi 1Q84 trilogiją laikau viena knyga). Kadangi pirmojoje buvo labai daug mistikos ir fantastikos, tai skaitant šią buvau visa įsitempusi ir tiesiog laukiau, kol kas nors išlįs ar atsitiks kažkas nepaaaiškinamo. Tačiau nieko tokio nesulaukiau, bet tai nereiškia, kad nusivyliau. Taip, fantastikos čia lyg ir nelabai yra, tačiau mistikos man užteko, be to, patinka man ir Murakamio rašymo stilius. Ramybė, melancholija, vienišumo jausmas-  būtent tokie apibūdinimai man ateina į galvą perskaičius šią knygą. Nuoširdi, ganėtinai trumpa istorija, kuri paprasta, bet tikrai ne prasta. Tiesa, nepaliko ji man tokio įspūdžio kaip 1Q84, bet vis dar jaučiu knygoje aprašytos istorijos nuotaiką ir, manau, labai greitai ateis eilė ir kitai magiškai Murakamio knygai.

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s