3.41. Jonas Gardell ,,Noriu namo”


virselis-1000Knyga, kuri patraukė savo viršeliu ir pavadinimu. Na, ir dar ji visai plonytė, tai pagalvojau, kad bus kaip tik vienam kartui. Bet vienam kartui neišėjo, kadangi ji neįtraukė manęs, skaitėsi pakankamai lėtai ir neįdomiai. Tiesa, į pabaigą situacija kiek pasikeitė, skaičiau gan greitai, bet vis tiek, kažko, kas įtrauktų, nepajutau. Nors rašymo stilius nėra labai prastas, nemažai ironijos, kuri man patiko. Bet visumoj tai yra tokia knyga, kurią labai greitai pamiršiu.. Tai jau pajutau, kai po ne itin didelės pertraukos paėmiau ją (buvau perskaičiusi maždaug pusę) ir turėjau gerokai pasukti galvą, kad suvokčiau, kas ten vyksta..

Ruta gyvena, atrodo, laimingą ir tvarkingą šeimyninį gyvenimą, jos sesuo Rakelė – save pašventusi aptukėliui Verneriui, nors šiam ji terūpi kaip pernykštis sniegas. Vieną dieną Rakelė susikaupia, palieka Vernerį ir užverktom akim, netekusi vilties įsiveržia į puikiai suderintą Rūtos kasdienybę, aukštyn kojomis apversdama tobulą sesers pasaulį. Čia ir susiduria sveikas protas ir chaosas, taisyklės ir netvarka, spontaniškumas ir šaltas racionalumas. Jų kovą tylomis stebi Rutos sūnus Danielis, „užsisklendęs savo vienuolikametystėje“, kupinoje vaikystės paslapčių. Tai romanas apie meilę, ateinančią nenoriai, apie stiprius jausmus netinkamu laiku ir netinkamoje vietoje, apie nenumaldomą norą gyventi sau ir būti laimingam.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s