3.30. Rešadas Nuris Giuntekinas ,,Čiauškutė“


Knyga pasakoja apie Feridę, kuri dėl savo vėjavaikiškumo ir judrumo gauna pravardę Čalikušu, arba Čiauškutė. Ji- kilmingos Stambulo šeimos atstovė, kuri dėl nelaimingos meilės pabėga iš namų ir imasi mokytojos darbo.

Iš tikrųjų, šiek tiek baiminausi ją imti, nes nenorėjau saldžios meilės istorijos. Šiaip jau ši knyga ir yra būtent apie meilę, bet, laimei, nėra daug dėmesio skiriama dūsavimams, nes kitu atveju tikrai būčiau prasikeikusi.. Netgi ir pačioje pradžioje Feridė parodyta kaip visiškai jausmuose nesusivokianti mergiūkštė, dar visiškas vaikas, kuriam per anksti galvoti apie šeimą. Netgi ir nervinti pradėjo jos išsisukinėjimas nuo mylimo vyro, bet nesitikėjau, kad viskas pasisuks būtent taip, kaip pasisuko (anotacijos neskaičiau ir nelabai ką apie siužetą žinojau).

Manau, šią knygą turėtų perskaityti visos mokytojos. Feridė tikrai gali įkvėpti pasitikėjimo šios profesijos atstovėms, parodyti, kad jos gali šį tą pakeisti mokyklose, kad vaikams mokytojas visgi yra šioks toks autoritetas, nesvarbu, kad to neparodo.  Šiek tiek keistai iš pradžių atrodė tai, kad Feridė vis prarasdavo savo gerą reputaciją. Bet greitai suvokiau, kad nieko čia keisto. Visų pirma, knyga ne apie šiuos laikus, o ir papročiai jų visai kitokie. Kaip ir tikėjimas.  Galop, juk ji mokė vaikus mažuose miesteliuose, o tokiuose kalbos ima greičiau sklisti, nei spėji kažką padaryti.. Ir nereikia jokios Turkijos, užtenka mūsų Lietuvos.

Reşat Nuri Güntekin

Skaityti buvo įdomu. Jau net ir pasiilgusi buvau kažko tokio: lengvai skaitomo ir įtraukiančio kūrinio, kurį norisi iš karto nuo pirmo iki paskutinio puslapio ir perskaityti. Feridė žavi savo jaunatviškumu, polėkiu daryti gera ir meile vaikams. Taip pat, patiko, kad ji nebuvo ta, kuri garsiai visiems klykavo apie nelaimes, savo patirtas neteisybes, kurių buvo tikrai nemažai. Smagu, kad atsirasdavo gerų žmonių, kurie jai atstodavo šeimą ir pagelbėdavo ne tik darbais, patarimais, bet ir paprasčiausiu būvimu šalia..

Na, ir kas žino, kiek gali tęstis meilė? Kiek galima apgaudinėti save, įtikinėjant, kad jausmai, kurie tiesiog veržiasi iš krūtinės, yra ne meilė, o neapykanta? Ir ką galėtum atleisti, kad tik būtum su savu žmogumi?..

Gal ir banali, bet graži ir įdomi istorija, kurią verta perskaityti.

P.S. tai- dar viena metų iššūkiui priskirta knyga.

Ekranizacijos:

1986-aisiais yra pasirodęs mini serialas Çalikusu, kurį režisavo Osman F. Seden (Turkija). O 1966-aisiais pasirodė to paties pavadinimo filmas, kurį režisavo tas pats režisierius kaip ir serialą.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s