B. Stokerio ,,Drakulą“ skaičiau dar prieš visą tą vampyromanijos virusą Lietuvoje. Galvoju, reiktų dar kartą perskaityti, nes visgi pamenu tik tai, kad labai patiko, o patį siužetą- menkai. O Elizabeth Kostova siūlo naują legendos apie garsųjį Drakulą variantą. Tai ir paskatino mane įrašyti šią knygą į metų iššūkį ir tai tapo penktąja iš minėto iššūkio perskaityta knyga.
Tačiau knyga skaitėsi tikrai greitai, kadangi knygos storis yra apgaulingas- atsivertę pamatysite, koks stambus šriftas. ,,Istorikė“- tai ilga ir klaidi kelionė, kurioje būnant iškyla daugiau klausimų, į kuriuos norint atsakyti būtina keliauti toliau. Aplankoma nemažai šalių, daugybė bibliotekų, į kurias ir pati nors kartą norėčiau patekti, kad pajusčiau tą knygų galybę. Kelionė vyksta ne tik aprašomame laike, ji vyksta ir laiškuose, užrašuose, kurių tikrai daugybė ir kuriems skiriama didžioji pasakojimo dalis. Viskas atskleidžiama po truputį, taigi, skaitytojams (taigi, ir man) tiesiog kyla noras versti puslapius.. Ironiška, bet man tuos puslapius kartais norėjosi versti net neperskaičius, kas juose rašoma. Buvo tikrai labai nuobodžių vietų, kur tik žiūrėjau ir galvojau, kada gi baigsis.. Tiesa, atsispyriau pagundai ir bent jau perbėgdavau akimis tuos neįdomius puslapius, pernelyg nesigilindama, kas ten rašoma.
Bet knyga nėra nuobodi, neįtikinanti ar apskritai, kad tai nesakyčiau, kad ji- tik laiko gaišimas. Visiškai nesigailiu skaičiusi, kadangi idėja tikrai gera, o siužetas įdomus ir turintis begalę vingių. Veikėjai nestovi vietoje, jie keliauja, tyrinėja, bendrauja ir susipažįsta su naujais žmonėmis. Tiesa, galiu prisikabinti, kad labai jau pasisekdavo pagr. veikėjams, nes jie susipažindavo su tais, kurie, ,,o kaip netikėta“, irgi domisi ta pačia tema. Toks jausmas, kad visas pasaulis užsislapstinęs su visa gausybe TŲ knygų ir tik tyrinėja bei ieško Drakulos kapo. Na, bet kitu atveju, matyt ši istorija būtų užsitęsusi dar tiek pat puslapių, tai gal ir gerai, kad buvo palengvinta veikėjams užduotis. Aišku, juokauju. Juk tokios netikėtospažintys būdingos daugeliui kūrinių.

Elizabeth Kostova
Žiūriu, vis bandau kažką gražaus pasakyti, bet vėl pereinu prie to, kas nepatiko.. O juk tikrai buvo, kas patiko. Buvo momentų, kai tiesiog rydavau eilutes, nes būdavo taip įdomu! Iš veikėjų patiko Helena, kuri tik į pabaigą kažkaip suskydo. Kaip ir, beje, pabaiga. Kažkokia neįtikinanti, vos ne bet kaip parašyta, kad tik užbaigtų. Na va, ir vėl neigiami dalykai lenda..
Na, kad ir ko čia prisakiau, bet rekomenduoju fantastinių knygų mėgėjams. Ir netgi ne tik jiems, bet ir mėgstantiems knygas su daug tyrinėjimų, veiksmo, istorijos (kai pateikiami ne tik tikri faktai).
Verdiktas: visai patiko. Ir galvoju, kad galbūt kitu metu ji man būtų labiau patikusi. O gal tik bandau save apgauti, kadangi tikėjausi, kad tai bus knyga, kuriai tikrai rašysiu 5/5 ?
Vienas komentaras “3.28. Elizabeth Kostova ,,Istorikė“”